Kone pusantro tūkstančio sostinės moksleivių į aklavietę pastūmėjo valdininkų aplaidumas.
Lietuvos gimnazijose gali mokytis tik 1-4 klasių gimnazistai. Jaunesnių klasių moksleivių šiose mokyklose būti negali.
Bet iš 1600 „Gabijos“ gimnazijos mokinių apie pusę lanko 1-8 klases. Žvėryno gimnazijoje 600 mokinių mokosi 5-8 klasėse.
Ginčą sprendžia teismai
Neteisėtai formuoti jaunesniąsias klases gimnazijose leido Vilniaus savivaldybės taryba.
Tokį sprendimą Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje apskundė teismui ir bylą laimėjo.
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybė pateikė apeliaciją. Tačiau vėliausiai kitais mokslo metais neteisėtai besimokančius moksleivius iš gimnazijų vis tiek reikės iškraustyti.
Su gimnazijų bendruomenėmis valdininkai pradėjo ieškoti išeities. Bet kol kas jos rasti nepavyksta.
Mokyklų bendruomenė piktinasi, kad savivaldybė buvo žadėjusi persvarstyti mokyklų rusų kalba sąrašą.
Pustuštes rusakalbių mokyklas ketinta sujungti, o tuščias patalpas perduoti gimnazijoms. Bet išsigandę tautinių mažumų reakcijos valdininkai savo užmojus pamiršo.
Šiemet niekas neišvarys
Vilniaus „Gabijos“ gimnazijos direktorė Vilija Klimavičienė tvirtino, kad nei pirmokai, nei gimnazistai mokyklos palikti nenori.
- Ar jaunesniųjų klasių moksleiviams neteks jūsų gimnazijos palikti vidury mokslo metų? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Klimavičienės.
- Šiais mokslo metais vaikų iš gimnazijos niekas neišvarys. Tai pažadėjo savivaldybės atstovai. Bet nuotaika mokykloje slogi. Ir mokiniai, ir jų tėvai svarsto, ką reikės daryti ateityje.
- Savivaldybė jūsų mokyklos bendruomenei pateikė kelis pasiūlymus. Gal jau rasta išeitis?
- Kol kas ne. Kuriam pasiūlymui pritariame, savivaldybei turėsime pranešti kitų metų vasarį. Taigi laiko dar turime.
Aišku, nei gimnazistai, nei jaunesni mokiniai iš mūsų gimnazijos išeiti nenori. Mūsų gimnazijoje mokosi vaikai iš viso Pašilaičių rajono.
Rajone yra dar viena pagrindinė mokykla, bet ir joje klasės užpildytos.
- Ar išties nėra nė vienos mokyklos, kur tilptų jūsų auklėtiniai? Gal tėvai tiesiog nenori rinktis toliau esančių mokyklų?
- Artimiausia mokykla, kur galbūt būtų galima perkelti dalį vaikų, yra už 5 kilometrų.
Viešuoju transportu į ją reikėtų važiuoti su dviem persėdimais. Mūsų rajone tiesiog trūksta naujos mokyklos.
Anksčiau savivaldybė planavo ją statyti Pašilaičiuose. Bet vargu ar tai virs realybe.
Paskutinį kartą nauja mokykla Vilniuje buvo atidaryta prieš devynerius metus.
Balsių mokyklos statybos tęsiasi jau beveik dešimt metų.
Reikėtų kurti dvi įstaigas
- Vienas valdininkų siūlomų sprendimo būdų – „Gabijos“ ir Žvėryno švietimo įstaigoms atsisakyti gimnazijos statuso. Kokią jūs siūlytumėte išeitį?
- Mokytojams ir tėvams geriausia išeitis atrodo mūsų patalpose įkurti dvi švietimo įstaigas: pagrindinę mokyklą ir gimnaziją.
Baigę pagrindinę mokyklą vaikai toliau galėtų mokytis gimnazijoje.
Kai į gimnaziją susirenka vaikai iš skirtingų mokyklų, jų žinių lygis būna labai skirtingas. Kol pavyksta jį suvienodinti, prarandama pusė metų, o kartais – ir daugiau, – kalbėjo „Gabijos“ gimnazijos vadovė.
Problema – aktuali visoje Lietuvoje
Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys:
„Jaunesniųjų klasių moksleiviai gimnazijose neteisėtai mokosi ne tik Vilniuje, bet ir kituose šalies miestuose.
Vilniuje yra kita problema: savivaldybės tarybos nariai, pertvarkydami mokyklas, sprendžia ne moksleivių teisių, o tautinių mažumų problemas. Tai – politikų reikalai, į kuriuos mes nesikišame.
Keturmetės gimnazijos koncepcija pradėta formuoti dar 1996 metais. Iki 2003-iųjų savivaldybės, prašydavusios mokykloms suteikti gimnazijos statusą, įsipareigodavo ilgainiui jose neformuoti 1-8 klasių. Tačiau ne visi to įsipareigojimo laikėsi.
Nuo 2003-iųjų kiekvienoje mokykloje, pretenduojančioje tapti gimnazija, gali būti komplektuojamos tik 1-4 gimnazijos klasės. Kitaip gimnazijos statusas nesuteikiamas.
Gimnazijose palikti tik gimnazistus nutarta todėl, kad būtų geresnė švietimo kokybė. Nenormalu, kad tas pats mokytojas dirba ir su penktokais, ir su dvyliktokais.
Nemanau, kad gimnazijos patalpose įsteigti dar ir pagrindinę mokyklą yra išeitis. Vaikams tai nieko gero neduotų. Kur kas paprasčiau būtų atsisakyti gimnazijos vardo ir vėl tapti vidurine mokykla“.