Taip tuomet apie politinę karjerą dar negalvojęs A.Valinskas beveik prieš šešerius metus viešai apibūdino R.Pakso prezidentavimo pradžią.
Tiksliau, taip buvo apibūdintas šio tuomet dar neapipešioto Lietuvos politikos erelio požiūris į žiniasklaidą. Mat A.Valinskas labai pasipiktino, kad jį aplankė R.Paksą į politikos padanges iškėlęs J.Borisovas ir pasidomėjo, ar nebūtų galima mažiau tyčiotis iš išrinktojo prezidento „Dviračio žyniose“.
O pasipiktinimas buvo toks didžiulis, toks nuoširdus ir toks viešas, kad jį išgirdo ne tik Lietuvoje. Tarptautinės organizacijos šį atvejį tuomet pripažino žodžio laisvės pažeidimu.
Bet nebandykite klausti A.Valinsko, ar jam neatrodo, jog tarptautinė bendrija dabar gali panašiai įvertinti paties naujojo Seimo vadovo elgesį. Kitaip išgirsite, kad nėra pasaulyje nė vienos šalies, kurioje žurnalistai išdrįstų viešai piktintis, jog jiems neleidžiama filmuoti tualetuose.
Negirdėjote, kad ir Lietuvoje kas nors tuo piktintųsi? Tai jūsų, o ne A.Valinsko problema. Seimo pirmininkas, kartu su tualetais uždraudęs filmuoti ir Seimo restorane bei kitose vietose, jaučiasi padaręs tvarką. Ir ketina ją daryti toliau.
Štai sumanė kažkokie nesusipratę žurnalistai praėjusią savaitę A.Valinsko turistinę išvyką į Zoknių oro uostą trukdyti keistais klausimais.
Parūpo jiems (žinoma, tik patiems žurnalistams, o ne visuomenei), ką Seimo pirmininkas mano apie 20 milijonų litų premijas, kurias Krašto apsaugos ministerija išsimokėjo politikų gražbylystės apie visuotinį taupymą fone.
Bet A.Valinskas nebūtų A.Valinskas, jei tvarkos akimirksniu nepadarytų. Jis meistriškai lyg televizijos realybės šou dalyvį nutildė išsišokėlį, pataręs jam „neeskaluoti“ problemos.
Ir piktintis čia tikrai nėra ko. Ypač, jei išklausysime A.Valinską iki galo. Tuomet sužinosime, kad žiniasklaida yra verslas – bent jau šitaip pamėgo kartoti Seimo vadovas, paklaustas, ar neapribos žodžio laisvės Permainų koalicijos numatoma Europoje neregėta mokesčių našta spaudai.
O jei tai verslas, žurnalistams logika diktuotų pirmiausia sužinoti, kokie klausimai „geriausiai perkami“. Tada jokia mokesčių našta nebus baisi.
Nemokate taip elgtis? Seimo pirmininkas yra pasiryžęs kolegiškai patarti. Ir, žinoma, iš asmeninės patirties. Na, pavyzdžiui, jis iki šiol didžiuojasi labai profesionaliai ir sėkmingai šių metų pradžioje vienoje šalies televizijų vedęs užsakomąją laidą apie LEO LT projektą.
Ar tai ir yra tikroji žurnalistika, kuri labiausiai patiktų tvarką žiniasklaidos srityje užsimojusiam padaryti A.Valinskui? Galite pabandyti paklausti paties A.Valinsko.
Tik bijau, kad galite vėl nepataikyti pagal tą „geriausiai perkamų klausimų“ lentelę.
„Kažkokią nesąmonę klausiate“, – praėjusią savaitę išgirdo vienas panašiai nepataikęs žurnalistas. Kažkoks keistuolis – mat jam kažkodėl parūpo sužinoti, ar be prokuratūros išvadų A.Valinskui derėtų šaipytis iš Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės A.Stancikienės mestų kaltinimų jo partijos pasiūlytam kandidatui į aplinkos ministrus A.Burkšui.
Na, iš tiesų. Kam gi klausti tokių nesąmonių. Žiniasklaida juk yra verslas. Tad verčiau gražiai aprenkime I.Valinskienę ir kuo dažniau fotografuokime įvairiausių žurnalų viršeliams. O kituose puslapiuose surašykime, kokios firmos bateliais ji avi, kas pasiuvo suknelę ar kokios firmos ženklas užrašytas ant rankinės.
Dar gerai būtų išsamiai informuoti, kur kiekvieną antrosios šalies ponios aksesuarą galima nusipirkti ir kiek jis kainuoja.
Ir pamatysite – krizę įveikti žiniasklaidai bus visai nesunku. Ir jokia naujosios valdžios užkrauta mokesčių našta bus nebaisi. Ir A.Valinsko veidas iš pasitenkinimo švytės.