Pokalbio metu valstybės vadovas išsakė savo nuostatą, kad naujoji Užsienio reikalų ministerijos vadovybė turi tęsti nuoseklią ir koordinuotą užsienio politiką, atitinkančią Lietuvos nacionalinius interesus ir demokratinės valstybės – Europos Sąjungos bei NATO narės – statusą.
Prezidentas V.Adamkus laikosi nuomonės, kad Lietuva turi toliau plėtoti aktyvų dialogą su Vakarų partneriais, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, nemažinti dėmesio energetinio saugumo problemoms. Pasak šalies vadovo, valstybė turi išlikti demokratinių procesų ir reformų rėmėja bei skleidėja Europos Rytuose, aktyviai prisidėti prie ES ir NATO darbotvarkės formavimo.
„Kartu Lietuva turi palaikyti strateginį bendradarbiavimą ir operatyviai spręsti iškylančias problemas su kaimynėmis Latvija ir Lenkija“, - pabrėžė V.Adamkus.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas svarbiausių naujojo užsienio reikalų ministro uždavinių – aktyvesnis Lietuvos ambasadų atstovavimas Lietuvos ekonomikai užsienyje.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių
demokratų kandidatas į užsienio reikalų ministrus Vygaudas Ušackas žadėjo
užsienio politikos tęstinumą ir pabrėžė geresnio diplomatinio ekonominių
Lietuvos interesų atstovavimo užsienyje svarbą.
„Viena didžiausių mūsų vertybių yra užsienio politikos tęstinumas. Mūsų
užsienio politika yra pastatyta ant trijų tvirtų polių, t.y. gilesnė
integracija į Europos Sąjungą, mūsų narystė NATO ir geri, artimi ryšiai su
JAV bei dalykiški, konstruktyvūs, tačiau principingi santykiai su mūsų
kaimynais", - pirmadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi
žurnalistams sakė V.Ušackas.
Dabar ambasadoriumi Didžiojoje Britanijoje dirbantis V.Ušackas sakė
supažindinęs prezidentą su jo ir kandidato į ūkio ministrus Dainiaus Kreivio
iniciatyva geriau sustyguoti ir padaryti efektyvesne Lietuvos ekonominę
diplomatiją.
Kandidatas į UR ministrus pakartojo, jog Lietuva yra suinteresuota
dalykiškais, konstruktyviais santykiais su kaimyninėmis šalimis, įskaitant
Rusiją ir Baltarusiją, ir pabrėžė, jog šie santykiai bus grindžiami tiesos,
teisingumo ir tarptautinės teisės principais.
Pasak jo, URM nevengs kelti okupacijos žalos atlyginimo klausimų, tačiau
akcentavo, jog Rusija tam šiuo metu nėra pasirengusi, rusai nežino istorinės
tiesos.
Kartu V.Ušackas pažymėjo, kad Lietuva sieks išlaikyti demokratijos
šauklio vaidmenį ES Rytuose, padėti Ukrainai ir Gruzijai eiti jų pasirinktu
euroatlantinės integracijos keliu.
V.Ušackas tikino, jog aktyvus Lietuvos vaidmuo ES Rytuose ir dalykiški
santykiai su Rusija yra suderinami.
Kalbėdamas apie pokyčius URM, V.Ušackas sakė, jog bus atliktas vidinis
auditas, kurio metu paaiškės ministerijos resursų skyrimo kryptys.
„Dabartinė ekonominė situacija privers geriau sustyguoti mūsų
prioritetus, kur mes skirsime savo ribotus resursus bei gerinti darbą tose
srityse, kurias paminėjau, pirmiausia ekonominę diplomatiją, o taip pat
Lietuvos piliečių konsulinį aptarnavimą. Dar viena sritis, kuri ypatingai
svarbi - energetinių klausimų sprendimas", - kalbėjo diplomatas.
V.Ušacko teigimu, prezidentas nesakė kaip ketina nuspręsti dėl jo
kandidatūros, tačiau sakė tikįs, jog turi šalies vadovo palaikymą. Jis taip
pat pažymėjo, kad kol kas yra anksti kalbėti apie pokyčius užsienio politiką
vykdančioje URM komandoje.
„Tai yra ankstyvas klausimas. Kaip žinote kiekvienas ministras atsiveda
su savimi politinius patarėjus ir politinius paskyrimus. Tai, savaime
suprantama, aš turėsiu sava politinę komandą, tačiau tuo pat metu dirbsiu ir
su dabartine komanda", - samprotavo kandidatas.
Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, Lietuvos užsienio
politikos tęstinumas yra pagrindinis šalies vadovo reikalavimas būsimajam
URM vadovui.
„Prezidentas laikosi nuomonės, kad Lietuva turi ir toliau plėtoti aktyvų
dialogą su Vakarų partneriais ir Jungtinėmis Valstijomis, nemažinti dėmesio
energetinio saugumo problemoms, išlikti demokratinių procesų rėmėja ir
skleidėja Europos rytuose, aktyviai prisidėti prie ES ir NATO darbotvarkės
formavimo. Kartu Lietuva turi palaikyti strateginį bendradarbiavimą ir
spręsti iškylančias problemas su Latvija ir Lenkija", - sakė R.Grumadaitė.