Valstybės vadovas pabrėžė, kad krašto apsaugos sistema buvo pertvarkoma taip, kad gynybos politika ir organizacija atitiktų šalies galimybes, todėl pradėta reforma turi būti tęsiama. Pasak Lietuvos vadovo, šios pertvarkos dėka nuo šauktinių buvo pereita prie profesionaliosios kariuomenės.
Prezidento V.Adamkaus nuomone, atsižvelgus į biudžeto galimybes, būtina naujai pažvelgti į kariuomenės rezervo rengimą. Šalies vadovo teigimu, šiam tikslui galima būtų geriau panaudoti krašto apsaugos savanorių pajėgas, Šaulių sąjungą bei kitas galimybes.
Į krašto apsaugos ministres siūloma
konservatorė Rasa Juknevičienė didžiausiu galvos skausmu vadina krašto
apsaugos sistemos finansavimą, kuris gerokai atsilieka nuo NATO pageidaujamo
2 proc. BVP (bendrojo vidaus produkto) dydžio.
Pirmadienį po susitikimo su prezidentu Valdu Adamkumi Tėvynės sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė vadovauti KAM, pabrėžusi, jog
tęstinumas gynybos politikoje bus, pridūrė, jog permainos laukia tose
srityse, kuriose jaučiamos problemos.
„Pats didžiausias galvos skausmas, kaip ir visai būsimai Vyriausybei,
žinoma, bus finansavimo klausimas, ir ypatingai kitų metų. Jūs turbūt
žinote, kad šių metų galutiniai rezultatai rodo, kad krašto apsaugai prie
šitos Vyriausybės tebus skirta 1,11 proc. BVP. Tai būtų trečia vieta nuo
pabaigos tarp NATO valstybių. Mūsų galvos skausmas yra keisti šią padėtį,
tačiau finansinė padėtis yra tokia, kad kitais metais apie didėjimą nėra ir
ką galvoti, tai yra neįmanoma", - kalbėjo parlamentarė R.Juknevičienė.
Pasak jos, apie gynybos finansavimo dalies nuo BVP didinimą, kaip to
reikalauja Lietuvos geopolitinė padėtis, bus galima galvoti tik išbridus iš
finansinės krizės.
Anksčiau dabartinė Vyriausybė buvo numačiusi krašto apsaugai skirti 1,16
proc. nuo BVP ir apie krizę prabilę konservatoriai sakė sieksiantys, jog ši
dalis nebūtų mažinama.
Lietuva stodama į NATO įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo
BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas. Praėjusiais
metais išlaidos krašto apsaugai sudarė apytiksliai 1,23 proc. BVP, 2006
metais buvo numatyta 1,18 proc.
Po susitikimo su prezidentu R.Juknevičienė taip pat sakė, kad gali būti
kreiptasi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl kadenciją baigusio Seimo sprendimo
nuo šių metų rudens nebekviesti į kariuomenę šauktinių. Pasak kandidatės,
būtų prašoma išaiškinti, ką reiškia įrašas Konstitucijoje, kad kiekvienas
Lietuvos pilietis privalo atlikti karo tarnybą arba alternatyviąją karo
tarnybą įstatymų nustatyta tvarką.
„Kitas dalykas yra susijęs su kai kuriomis konstitucinėmis problemomis.
Aš informavau prezidentą, kad Konstitucijos 139 straipsnis labai aiškiai
pasako apie tai, kad atsisakę šauktinių, prie ko nebus grįžtama, mes turime
spręsti klausimą, kaip visuomenė bus ruošiama krašto gynybai. Konstitucija,
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas mus įpareigoja tai daryti", - sakė
R.Juknevičienė.
Jos teigimu, Konstitucijoje numatytą prievolę gali atlikti nebūtinai
šauktiniai - esą gali būti ir kitokie apmokymai. Anot R.Juknevičienės,
konkrečiau šiuo klausimus bus nuspręsta gavus KT išaiškinimą.
Lietuvos vadovas sakė remiąs naujos Vyriausybės programos projekte minimą įsipareigojimą didinti krašto apsaugos sistemos finansavimą. Šalies vadovo įsitikinimu, krašto apsaugos ministras turi skatinti susivienyti visus politinius, ekonominius, karinius ir informacinius valstybės pajėgumus valstybės gynybai.
Pasak prezidento, šalies gynybos aktualijas numatoma aptarti artimiausiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje iš karto po to, kai bus suformuota ir darbą pradės nauja Vyriausybė.
Aptariant tarptautinių operacijų ateitį pabrėžta, kad Lietuva daugiausia dėmesio turi skirti Afganistano Goro provincijos atkūrimo projektams ir taikai įtvirtinti šioje valstybėje.