Keturias dienas Čikagoje vykusį Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą sekmadienį vainikavo diskusija apie emigrantų sugrįžimą į tėvynę. Tema, paprastai įaudrinančia internetinių portalų komentatorius, karštai diskutuota ir Čikagos priemiestyje Lemonte.
Kalta žiniasklaida ir komentatoriai
Iš Lietuvos atvykę valdininkai ir mokslininkai dėl nesusikalbėjimo tarp įvairių kartų emigrantų ir tėvynėje likusių jų tautiečių kaltino žiniasklaidą, o gyvenimą Lietuvoje tapė rožinėmis spalvomis. Pasak jų, Lietuvoje šiuo metu nedarbas – bene mažiausias pasaulyje, o 1500 litų mėnesinis atlyginimas nėra toks jau prastas.
Savo ruožtu JAV lietuviai nė nemėgino kalbėti apie grįžimą, tačiau žarstė kritiką užsienyje dirbantiems Lietuvos diplomatinių atstovybių darbuotojams arba tvirtino nesidomintys situacija Lietuvoje ir nenorintys kištis į politiką.
Pasak simpoziume kalbėjusios Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) generalinio direktoriaus pavaduotojos Vidos Bagdonavičienės, užsienio lietuviai apie save dažnai susidaro iškreiptą nuomonę, perskaitę komentarus internetiniuose portaluose.
60-70 proc. Lietuvos gyventojų turi emigravusių artimųjų, giminių ar draugų. Vien tai esą rodo, kad neigiamos nuomonės apie emigrantus Lietuvoje būti negali. Tačiau čia pat pareigūnė pripažino, kad nors praėjusį pavasarį „Vilmorus“ atliktoje apklausoje emigrantai buvo vertinami teigiamai, tautiečiai Lietuvoje nelabai gerai vertina išeiviams teikiamą finansinę pagalbą iš valstybės biudžeto lėšų.
Emigrantams siūlė lietuvišką karaokę
TMID atstovė V.Bagdonavičienė ilgai vardijo projektus, kuriuos sėkmingai vykdo ši organizacija. Ne vienas jų salėje sėdėjusiems klausytojams sukėlė šypseną ar net juoką. Tarp tokių projektų – nurodymų knygelė emigrantams, „kaip švęsti lietuviškas šventes, pradedant nuo Stasinių, kada svogūnus sodinti, pabaigiant kitais lietuviškais papročiais“ bei lietuviška karaokė, kurioje skambės Stasio Povilaičio, „Anties“ ir kitos dainos.
Taip esą siekiama paskatinti užsienio lietuvius liautis žiūrėjus rusišką televiziją ir vakarėlių metu klausytis lietuviškos muzikos.
Ne mažiau originalūs buvo ir Lietuvių grįžimo į tėvynę centro (LGTIC) direktoriaus Žilvino Bieliausko paaiškinimai, kaip centras taupo mokesčių mokėtojų lėšas. „Ilgą laiką, ir net iki šiol, neturime valytojos“, - guodėsi pareigūnas, savo organizacijos veiklos pristatyme nuolat kartojęs, kad jo vadovaujama įstaiga „daug posėdžiauja“.
Nedarbas Lietuvoje – mažiausias pasaulyje
Simpoziume dalyvavęs Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Romas Juknys, ragindamas JAV lietuvius sugrįžti į tėvynę, tikino, jog mūsų šalyje šiuo metu užfiksuotas nedarbas yra mažiausias pasaulyje. 4500 litų per mėnesį uždirbantis mokslų daktaras sakė, kad net ir didžiųjų prekybos centrų kasininkės uždirba po 1500 litų, „kas nėra taip blogai“.
„Kalbame apie krizę, tačiau statybos kaip vyko, taip ir vyksta. Pats gyvenu Pakaunėje ir tai puikiai matau“, - optimistiškai kalbėjo R.Juknys. Dėstytojas nesileido į kalbas apie tai, kiek Lietuvoje uždirba statybininkas, tačiau tikino, kad kainos mūsų šalyje – daug mažesnės. Viešnagės Čikagoje metu pavaikščiojęs po vietines parduotuves, mokslininkas sakė pamatęs, kad Amerikoje viskas kainuoja maždaug tris kartus brangiau nei Lietuvoje.
„Dauguma problemų yra ne Lietuvoje, o jumyse, - emigrantams dėstė R.Juknys. – Neklauskite, ką jums gali duoti Lietuva. Ir neskaitykite tų kvailų interneto komentarų“.
Kiekvieno atvejis unikalus
Savo sėkmės istoriją Lietuvoje pateikęs Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėjas Daumantas Matulis teigė, kad Lietuvos prioritetas yra sugrįžtantys mokslininkai. Tačiau net ir esant dabartinei ekonominei situacijai, sakė raginantis sugrįžti visų specialybių lietuvius. „Kiekvienas gali užsidirbti, kiekvienas gali gauti darbą, jeigu grįžta su Vakaruose išmokta aktyvumo nuostata, kad galiu daryti ir padaryti“, - įsitikinęs D.Matulis.
LGTIC vadovas Ž.Bieliauskas šiuo klausimu buvo atsargesnis. „Dažnai mano atsakymai būna tokie, už kuriuos mane kai kurie politikai kritikuoja. Aš visuomet sakau, kad LGTIC nėra propagandos ministerija. Mūsų uždavinys yra suteikti visapusišką informaciją. Kiekvieno atvejis yra unikalus, siūlau kreiptis į informacijos centrą ir pasižiūrėti, kaip kas yra“, - dėstė vienos iš daugelio emigracijos reikalais besirūpinančios institucijos direktorius.
Noras sugrįžti turi būti širdyje
Emigrantų pozicijai mėginęs atstovauti JAV Lietuvių bendruomenės vicepirmininkas sporto reikalams Laurynas Misevičius skaitė pranešimą tema „Grįžimo į Lietuvą sunkumai – kodėl negrįžtame“. Savo kritiką L.Misevičius nukreipė į Lietuvos atstovybes užsienyje – ambasadas ir konsulatus. Anot pranešėjo, prastas šių atstovybių darbas prisideda prie to, kad lietuviai negrįžta į tėvynę ir vangiai dalyvauja lietuviškoje veikloje užsienyje.
Pasibaigus renginiui kalbinta čikagiškė Audronė Sigaudienė sakė nenorinti, kad iš Lietuvos atvykę pareigūnai ją viliotų sugrįžti. Ji teigė šiaip ar taip nebalsuojanti Seimo rinkimuose ir į šalies politiką nesikišanti. „Nenoriu daryti įtakos politiniams procesams Lietuvoje. Šiuo metu gyvenu čia ir dalyvauju valdžios rinkimuose čia. Jeigu aš norėsiu grįžti, manęs niekas nesulaikys. Bet to turiu norėti savo širdyje. Kol kas taip nėra“, - kalbėjo toli nuo tėvynės gyvenanti lietuvė.