Kengūrų krašte - lietuvybės sala

Aistė Griškonytė ("Lietuvos rytas")
Tasmanijos (Australija) universitete studentai klausosi paskaitų apie savižudybių priežastis Lietuvoje ir studijuoja mūsų šalies laimėjimus diplomatijos srityje, rašo apie tai disertaciją.
A.Taškūnas: „Mes iš Tėvynės išvykome ne ieškodami gardesnės duonos“.
Daugiau nuotraukų (1)
Kad Australijos gyventojai gautų kuo daugiau įvairios informacijos apie Lietuvą, stengiasi beveik 60 metų šioje šalyje gyvenantis edukologijos mokslų daktaras Algimantas Taškūnas.
1929 metais Alytuje gimęs vyras į Lietuvą neseniai buvo atvykęs po daugiau nei 30 metų pertraukos. Mokslininkui buvo įteikta Švietimo ir mokslo ministerijos 13 000 litų premija už Lietuvos vardo garsinimą.
Tokia premija šiemet įteikta dar keturiems išeivijos mokslininkams.
- Ką jums reiškia ši premija? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo A.Taškūno.
- Ši premija priklauso ne man vienam, o visiems lietuvių pabėgėliams, kurie po Antrojo pasaulinio karo išvyko į Australiją.
Mes savo Tėvynę palikome ne todėl, kad ieškojome gardesnės duonos. Mes buvome priversti. Ir nors Australijoje lietuviai gyvena daugiau kaip pusę šimtmečio, iki šiol nesiliovė mylėti Lietuvos.
- Kiek lietuvių šiandien gyvena Australijoje?
- Oficialiais gyventojų surašymo duomenimis, 1947-1955 metais į Australiją atvyko apie 10 tūkst. lietuvių. Kiek jų yra dabar, tikslių duomenų nėra.
Bet manyčiau, kad šis skaičius galėtų būti apie 3 tūkst.
Kodėl liko tiek nedaug? Faktiškai visi vyrai, kurie į Australiją atvyko po Antrojo pasaulinio karo, tapo darbininkais, o moterys – tarnaitėmis. Pasibaigus dvejų metų darbo sutarčiai, nemažai jų išvažiavo į Vokietiją arba JAV. Daug jų turėjo gydytojų, advokatų diplomus, bet pagal specialybę Australijoje dirbti negalėjo.
- Jūs irgi esate Australijos pilietis, nors gimėte Lietuvoje.
Ką manote apie diskusiją dėl dvigubos pilietybės?
- Tais laikais norėdamas likti Australijoje privalėjau prašyti šios valstybės pilietybės. O Lietuvos pilietybės neturiu prašyti, nes čia gimiau. Mano tėvas, motina, seneliai ir proseneliai buvo lietuviai. Kodėl turiu prašyti to, kas man priklauso?
Aš laukiu tos dienos, kai man atneš Lietuvos Respublikos pasą, nes jis man priklauso, Lietuva man jį skolinga.
Tačiau pilietybė – ne tik privilegijos, bet ir atsakomybė. Daug žmonių Amerikoje, kurie rėkia, kad nori dvigubos pilietybės, iš tiesų tenori leidimo važinėti po Europos Sąjungos šalis su lietuvišku pasu. Pavyzdžiui, kaip būtų, jei tie žmonės būtų pašaukti į Lietuvos kariuomenę?
Lietuvos pilietis turi įsipareigoti reikalui esant ginti savo Tėvynę. Apie tai daugelis tikrai negalvoja.
- Jūs jau beveik šešiasdešimt metų gyvenate Australijoje, o kalbate gražia lietuvių kalba.
- Aš kiekvieną vakarą kalbuosi su Dievu. Istorijos knygose rašoma, kad lenkų bajorai kažkada teigė, jog Dievas nesupranta lietuviškai. Tačiau aš galiu patikinti, kad Dievas tikrai moka šią kalbą.
- Jūsų pastangomis Australijos universitetuose pradėtos lituanistikos studijos.
- 1987 metais Tasmanijos universitete sukūriau naują lituanistikos studijų modelį – Lietuvos studijų sambūrį.
Iš pradžių buvo įsteigta lituanistikos temomis besidominčių studentų draugija. Lituanistikos studijos vykdomos atskirų dalykų katedrose.
Pavyzdžiui, Psichologijos katedroje tyrinėjamos savižudybių Lietuvoje priežastys. Istorijos katedroje skaitomos paskaitos apie Australijos ir Lietuvos diplomatinius santykius.
Per pastaruosius 15 metų apginta 16 naujų lituanistinių mokslo darbų. Vienuolika metų už geriausią disertaciją apie Lietuvą skiriama stipendija.
- Daugiau kaip dvidešimt metų anglų kalba leidžiate žurnalą apie Lietuvą „Lithuanian Papers“. Tai vienintelis toks leidinys ne tik Australijoje, bet ir visame pietiniame Žemės pusrutulyje.
- Pasaulis dar labai mažai žino apie Lietuvą. Žurnalas skirtas garsinti mūsų valstybę tarp tų žmonių, kurie nemoka lietuviškai.
Tokie yra ir antrosios bei trečiosios kartos Australijos lietuvių vaikai.
Kartą per metus išleidžiamas žurnalas išplatinamas 29 valstybėse, jo tiražas – 3 tūkst. egzempliorių.
Laureatai – iš įvairių šalių
2008 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premijos atiteko penkiems išeivijos mokslininkams:
* filosofui dr. Ignui Kęstučiui Skrupskeliui, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesoriui emeritui, – už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir laimėjimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje;
* technologijos ir edukologijos mokslų daktarui Romualdui Kašubai, Šiaurės Ilinojaus (JAV) universiteto profesoriui emeritui, – už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir laimėjimus fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityse;
* istorikui dr. Broniui Makauskui, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslininkui, Lietuvos ir Lenkijos santykių istorijos tyrėjui, – už pastarojo dešimtmečio laimėjimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje;
* lazerinių technologijų specialistui dr. Sauliui Juodkaziui, Hokaido (Japonija) universiteto asocijuotam profesoriui, – už pastarojo dešimtmečio laimėjimus fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse;
* edukologui, lietuvybės puoselėtojui dr. Algimantui Taškūnui, Tasmanijos (Australija) universiteto mokslo darbuotojui, – už mokslo patirties, laimėjimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.