Bet kodėl paskutinį? Kaip? Ogi taip. Net niūriausios prognozės per
daug optimistinės, varto baltai akis A.Panikovskis. Lietuva bankrutuos.
Jeigu tik jam nebus leista sujaukti mokesčių sistemos ir padidinti
mokesčių pagal jo vyriausiojo buhalterio A.Šemetos planą.
Keista, bet seniai būtini mokesčiai nekilnojamajam turtui dar nė
nepaskelbti buvo tyliai numarinti.
Oligarchai ir pelno mokesčių nemokantys bankai, kolekcionuojantys
jau ne tik butus, bet ir ištisus gyvenamuosius kompleksus, uždraudė?
Ir tenedrįsta niekas prieštarauti.
Jokių debatų. Jokio tarimosi su visuomene ar verslais. Tenerodo A.Panikovskiui
pirštu į D.Britaniją ar Prancūziją. Lietuvoje viskas kitaip!
Kaip kitaip? Svarbiausia yra subalansuoti biudžetą, o po to nors ir
tvanas.
Kaip dainavo V.Vysockis, žirafa didelė, jai geriau matyti.
Garsus sovietų premjeras N.Chruščiovas irgi buvo įsikalęs sau į
galvą vieną įkyrią mintį – per trumpą laiką žūtbūt pavyti ir aplenkti Ameriką.
Kalbėjo, aiškino liaudžiai mėnesį, kitą, staiga mato: Riazanės sritis
su mėsos planu jau pavijo ir aplenkė JAV. Ir Krasnodaras pavijo. Ir
Kostroma. Ir daug kitų sričių.
Ordinus išdalijo, socialistinio darbo žvaigždes obkomų pirmiesiems
sekretoriams prie krūtinių prisegė.
Tik tada susizgribo, kad Riazanėje nė vienos gyvos karvės anei veršio
neliko. Visus išskerdė. Ir Krasnodare neliko. Ir Kostromoje. Pieno
ir mėsos neliko visoje Rusijoje. O po to ir N.Chruščiovo neliko.
Nors tu ką, nesiseka Lietuvai su 2K. Vienas K premjero poste buvo
šaltas kaip belgas. Į visus perspėjimus apie artėjančią krizę jam buvo
nusišvilpt. Antrasis K, priešingai, šaltą galvą pametė kaip tik tą
rytą, kai sužinojo, jog jam teks Lietuvą valdyti.
Žmogus, kaip ir bet kuris žemės gyvis: kuo labiau bijo pats, tuo
pikčiau kitus gąsdina.
Šuo šiaušiasi, šiepia nasrus ir skalija taip, kad už trijų kaimų
girdėti, gyvatė stojasi piestu ir šnypščia, gaidys pučiasi ir šokinėja,
kalakutas nusidažo raudona karo spalva. Net kregždutės ir tos karpo
piruetus ore taip, kaip dabar mus A.Kubilius pasaulio pabaiga baugina.
Kita vertus, o į ką atsiremti premjerui A.Panikovskui?
Iš kur semtis jėgų ir kada suabejoti keista A.Šemetos buhalterija, jei
kas rytą apyaušriu iš dangaus Briuselio pusėje jam bejausmiu veidu
pasirodo Švč. nekaltoji finansų mergelė D.Panikovskaitė, kuri šitaip
byloja: „Visiems Briuselyje sakau: Lietuvą ištiks bankrotas“.
Nė vienas iš 26 kitų ES valstybių premjerų tokios priklausomybę nuo
populiarumo reitingų turinčios žiežulos pagiežulos virš sprando neturi.
Kaip danguj, taip ir žemėje, atsiprašau, Seime.
Su viskuo, ką sako A.Kubilius, net su draugelio A.Burkšo politinėmis
laidotuvėmis sutinkantis - tik vienas Seimo pirmininkas.
Bet ką iš to televizinio narcizo peši? Krykštauja savimi
Neatsidžiaugdamas, pamokslais žurnalistams ir Seimo nariams žarstydamasis:
„Aš – ne A.Valinskas, aš vienas iš trijų valstybės vadovų, aš, aš, aš“.
Net armonikierius, kaip prie R.Pakso Prezidentūroje, o vargše Tėvynės
sąjunga, jau atsirado Seime. Jeigu dar ir ne antrasis R.Paksas, tai
bent jau Buratino pusbrolis - tikrai.
Krizė - ant slenksčio jau. Tai - faktas.
Bet kai kas šiandien Lietuvai yra baisiau ir už globalinę finansų krizę. Premjeras,
apimtas baimės ir panikos, - šėtoniškos galios užtaisas po ekonomikos pamatais.