„Manyčiau, kad tos galimybės turi būti sudarytos, tačiau šiuo atveju
labai svarbu yra balansas, kad Konstitucinis Teismas nebūtų perkrautas
bylomis dar labiau negu yra dabar“, - antradienį po susitikimo su prezidentu
Valdu Adamkumi sakė R.Šimašius.
Šių metų birželį Seimas po pirmojo svarstymo pritarė Konstitucijos
pataisoms, leisiančioms piliečiams bei įmonėms tiesiogiai kreiptis į
Konstitucinį Teismą. Konstitucijos pataisos gali būti priimtos, už tai
balsuojant Seime du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.
Šiuo metu dėl Seimo priimtų įstatymų ir kitų aktų atitikties
Konstitucijai į KT gali kreiptis visas Seimas arba parlamentarų grupė,
Vyriausybė bei visų lygių teismai. Prezidentas KT gali skųsti Vyriausybės ir
Seimo nutarimus.
Paklaustas, kaip vertina, kad kadenciją baigęs Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas Vytautas Greičius tebedirba šiame poste, R.Šimašius sakė, jog
situacija yra „nenormali“. Tačiau pažymėjo, kad jo, kaip teisingumo
ministro, galios sprendžiant šį klausimą būtų ribotos.
„Tikiuosi ji (situacija - BNS) išsispręs su nauju Seimu. Tačiau šiuo
atveju turiu pasakyti, kad tai yra daugiau Seimo ir prezidento santykių
dalykas. Teisingumo ministras tiesioginės įtakos šitiems klausimams neturi“,
- kalbėjo kandidatas.
Laisvosios rinkos institutui vadovaujantis R.Šimašius pripažino, kad
labiau yra žinomas kaip ekonomistas, tačiau sakė, jog nuo teisinių dalykų
nėra nutolęs, o ekonominė patirtis esą jam pravers dirbant ministru.
„Džiugu, kad esu žinomas kaip ekonomistas. Praktiškai visą darbinę
karjerą daugiausiai teko dirbti ekonominės analizės srityje. Tačiau, kita
vertus, visą tą laiką teko dėstyti, apsiginti doktorantūrą iš teisės
srities, vadovauti teisės mokslo žurnalui. Nuo teisinių dalykų esu toli
gražu neatitolęs. (...) Teisė turi būti pasiekiama žmonėms, nekainuoti per
daug, būti racionali ir efektyvi“, - kalbėjo R.Šimašius.