Ši konvencija draudžia bet kokių kasetinių sprogmenų naudojimą, kūrimą,
gaminimą, įsigijimą, laikymą ir perdavimą.
Pasak URM pranešimo spaudai, konvencijoje numatyta pareiga valstybėms
sunaikinti kasetinių sprogmenų atsargas, išvalyti jais užterštas teritorijas
ir padėti nukentėjusiesiems nuo šios ginkluotės.
Daugiau kaip šimto valstybių atstovai trečiadienį Norvegijos sostinėje
Osle pasirašė konvenciją, pagal kurią draudžiama naudoti, gaminti, perduoti
ir kaupti kasetinius ginklus, be to, įpareigojama padėti nuo šių ginklų
nukentėjusiems žmonėms ir išminuoti teritorijas, kuriose yra numestų ir
nesprogusių kasetinių bombų.
Konvencija įsigalios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ją ratifikuos
30 konvenciją pasirašiusių konvencijos šalių. Lietuvoje Konvenciją turi
ratifikuoti Lietuvos Seimas.
Pasak pranešimo, Lietuvos kariuomenė kasetinių sprogmenų neturi.
Kasetinė bomba - tai bomba apvalkalas, viduje turinti maždaug 200 mažų
skeveldrinių bombų, kurios, paleistos iš oro ar nuo žemės, išsisklaido ir
pažeidžia didelį atakuojamos teritorijos plotą. Pasklidusios, bet
nesprogusios tokios bombos kelia pavojų net ir praėjus daugeliui metų nuo
karo veiksmų pabaigos.
Norvegijos vyriausybė, bene daugiausia
prisidėjusi rengiant šią sutartį, trečiadienį
pareiškė turinti vilties, kad Osle pasirašytoji sutartis įsigalios 2009-ųjų
metų pradžioje.
Kad Kasetinės ginkluotės konvencija (Convention on Cluster Munitions)
įsigaliotų, ją turi ratifikuoti mažiausiai 30 valstybių parlamentai, o tai,
anot Norvegijos užsienio reikalų ministro Jono Gahro Stoere'o, galėtų įvykti „tikiuosi, kitų metų pradžioje“.
Norvegija ir kelios kitos šalys, tarp kurių yra ir Vatikanas bei Airija,
kurioje gegužę 107 šalys sutarė dėl šios sutarties, jau pradėjo ratifikavimo
procesą, sakė Oslo konvencijos rengėjai.
„Mums tikrai reikia kuo greičiau gauti tas 30 ratifikacijų“, - sakė
organizacijos „Kasetinės ginkluotės koalicija“, vienijančios apie 300
nevyriausybinių organizacijų, atstovas Thomas Nashas.
Jis priminė, kad Didžioji Britanija, užimanti trečią vietą pasaulyje
pagal kasetinės ginkluotės panaudojimą, „dieną ir naktį“ naikina savo
arsenale laikomas apie 30 milijonų bombų. Šią ginkluotę naikinti pradėjo
taip pat Prancūzija, Vokietija, Norvegija.
Tuo tarpu didžiausios šio ginklo gamintojos ir naudotojos, įskaitant JAV,
Rusiją, Kiniją, Izraelį, vis dar nesutinka uždrausti kasetinius ginklus ir
atsisako pasirašyti Oslo konvenciją.
Anksčiau buvo pranešta, kad ir Lenkija, pati gaminanti kasetines bombas,
šios sutarties nepasirašys.
Lenkija tebegamina kasetines bombas ir kaupia jų atsargas, be to,
pasirodė pranešimų apie jų naudojimą Afganistane, nors Lenkijos gynybos
ministerija tai neigia, rašo „Metro“.
Pasirašyti šią konvenciją Lenkijos premjerą Donaldą Tuską ragino Lenkijos
Raudonasis Kryžius ir Helsinkio žmogaus teisių fondas, tačiau Varšuva šių
raginimų nepaiso.
Tarptautinę sutartį dėl kasetinių bombų ratifikavo ir Vatikanas.
Ratifikuodamas Konvenciją dėl kasetinių sprogmenų uždraudimo jau pačią
jos pasirašymo dieną Šventasis Sostas nori „paskelbti stiprų politinį
ženklą“, sakė Vatikano atstovas Osle Dominique Mamberti.
Vatikano laikraštis „Osservatore Romano“, savo ruožtu, pranešė, kad ši
sutartis yra „nusiginklavimui ir tarptautinei teisei svarbi išdava“.
Laikraštis pagyrė „sparčią“ derybų eigą ir pažymėjo, kad Vatikanas
„aktyviai dalyvavo Oslo procese ir buvo tarp pirmųjų, pasiūliusių kasetinių
bombų moratoriumą“.