Gyvenimas virto nesibaigiančia kančia
Panevėžietė 51 metų Janina Linkevičienė mielai keistųsi vietomis su motinomis, slaugančiomis savo paralyžiuotus vaikus ir nebeturinčiomis vilties, kad jie pakils iš patalo.
Moteriai atrodo, kad jų dalia lengvesnė nei jos, turinčios fiziškai sveiką, bet dvasiškai sunkiai sergantį sūnų.
„Suprantu, jog tiems, kurių artimiausi žmonės neserga sunkia psichikos liga, mano mintys gali pasirodyti šventvagiškos. Bet aš iš tiesų dažnai pagalvoju, kad jau geriau mano vaikas gulėtų patale nei kliedėtų ir blaškytųsi tarsi narve uždarytas žvėris, kaip yra dabar.
Aš jį vartyčiau, valgydinčiau, prausčiau, slaugyčiau, kad tik jam būtų geriau. Dabar gi jaučiuosi visiškai bejėgė padėti savo sūnui. Jo liga jo paties ir mano gyvenimą pavertė nesibaigiančia kančia“, - braukdama ašaras „Panevėžio rytui“ sakė J.Linkevičienė.
Svajonė - apgyvendinti pensione
J.Linkevičienės vyriausiasis sūnus 26 metų Ramūnas šešti metai serga sunkia psichikos liga, jį dažnai ištinka agresijos priepuoliai.
Išgąsdintai motinai ne kartą yra tekę kviesti greitąją pagalbą ir policiją.
Pabėgti nėra kur. J.Linkevičienė su nesveiku sūnumi gyvena 9 kvadratinių metrų ploto bendrabučio kambarėlyje. Neseniai jie čia glaudėsi trise - kartu dar gyveno jaunesnis sveikas moters sūnus.
Kad nereikėtų kęsti nuolatinės įtampos, motina už paskutinius pinigus jaunėliui išnuomojo atskirą kambarį bendrabutyje.
J.Linkevičienės teigimu, jos vyriausiajam sūnui nepadeda nei vaistai, nei dažnas gydymas ligoninių psichiatrijos skyriuose.
Motinos svajonė - apgyvendinti jį pensione, skirtame psichikos ir proto negalią turintiems žmonėms. Pasak J.Linkevičienės, sūnus yra veiksnus ir tam neprieštarauja.
Moteris dėl to kreipėsi pagalbos į medikus ir Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojus.
„Gydytojai siuntinėjo vieni nuo kitų, o savivaldybėje pasakė, kad turiu pati tartis su pensionais dėl sūnaus priėmimo. Buvo ir besipiktinančių, kad apskritai ieškau pagalbos. Sako, jeigu Dievas davė tokį kryžių, tai ir nešk“, - skundėsi J.Linkevičienė.
Ramybės nėra nei dieną, nei naktį
J.Linkevičienė pasakojo, kad psichikos liga jos vyriausiajam sūnui Ramūnui buvo diagnozuota beveik prieš šešerius metus.
Nuo to laiko jaunuolis buvo daugybę kartų gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, gulėjo Šiaulių ligoninės psichiatrijos skyriuje, pastaruoju metu - Panevėžio apskrities ligoninės 2-ajame psichiatrijos skyriuje.
Į pastarąjį vaikinas po eilinio ligos paūmėjimo vėl pateko lapkričio pradžioje.
J.Linkevičienės teigimu, jos sūnui gydymas padeda tik tam kartui. Grįžusį iš ligoninės jį vėl ištinka agresijos priepuoliai.
„Ramūnas dažnai nesiorientuoja laike ir vietoje - nežino, kur esąs, koks dabar metų laikas, diena ar naktis. Būna, kad manęs neatpažįsta. Kliedi, jog esu susijusi su magija.
Jis mato įvairius vaizdinius. Kartais klausia, kodėl aš be vienos rankos arba kodėl mano viena ranka kraujuota. Dažnai grasina mane užmušti.
Naktimis nemiega, užsidega šviesą, vaikšto, blaškosi po kambarį, garsiai leidžia muziką. Kaimynai pyksta, priekaištauja man, kad jo nesudrausminu.
Iš tiesų aš mėginu jį raminti, bet jis neklauso, šaukia, kad padarys man galą“, - pasakojo J.Linkevičienė.
Paliko atsuktas dujas
Moteris „Panevėžio rytui“ rodė sūnaus ligos istoriją, kurioje esantys įrašai liudija, kad apie Ramūno sveikatos būklę ji sako tiesą.
J.Linkevičienė guodėsi, kad sūnus buvo užliejęs butą vandeniu, palikęs atsuktas dujas. Ištiktas agresijos priepuolio yra išdaužęs langus, išmetęs pro langą naują kompiuterį. Motina jau nebeskaičiuoja sūnaus sudaužytų lėkščių ir dubenėlių.
„Einu namo ir nežinau, ką ten rasiu. Kartą parėjau, žiūriu, vonioje iš čiaupo bėga vanduo. Ramūnas apsivilkęs striukę ir apsiavęs batus visas šlapias guli lovoje po antklode. Matyt, jis maudėsi su drabužiais“, - pasakojo J.Linkevičienė.
Laiko užrakintą namuose
Išeidama į darbą motina ligotą sūnų užrakina namuose.
„Kaimynai baiminasi, kad Ramūnas nepadarytų jiems ko pikta. Jie man tiesiai šviesiai sako: „Laikyk savo durnelį užrakintą“, - paaiškino moteris.
J.Linkevičienė sutinka, jog taip saugiau ir aplinkiniams, ir jos sūnui. Pasak moters, ji negalinti garantuoti, kad iš namų išėjęs sūnus pats ko nors nenuskriaus arba netaps chuliganų auka.
Paklausta, galbūt sūnus namie nevartoja gydytojų paskirtų vaistų ir todėl tampa agresyvus, J.Linkevičienė teigė tabletes jam paduodanti iš savo rankų.
„Gydymas Ramūnui nepadeda. Tiesa, ligoninėje jis apsiramina, bet grįžęs namo vėl siautėja“, - kalbėjo ji.
J.Linkevičienė sakė dėl nuolatinės įtampos pati susirgusi depresija.
Nesutinka eiti pas gydytojus
Praėjusią vasarą panevėžietė pradėjo rūpintis sūnų apgyvendinti pensione ir apsilankė Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriuje.
„Specialistė, kurios pavardės aš neįsidėmėjau, paaiškino, kad pirmiausia reikalinga gydytojų komisijos pažyma. Ji sakė, jog patekti į pensioną nelengva, yra eilės. Patarė man pasiskambinti į pensionus ir susižinoti, kuris priimtų mano vaiką“, - pasakojo J.Linkevičienė.
Moteris visą vasarą veltui mėgino sūnų įkalbėti pereiti gydytojų komisiją dėl pažymos. Ramūnas atkirsdavo niekur neisiąs, nors neprieštaravo būti išvežtas į pensioną.
J.Linkevičienė sakė prašiusi ir policijos padėti sūnų nuvesti pas gydytojus, bet pareigūnai esą pareiškė, kad tokios paslaugos neteikia.
Lapkritį sūnui patekus į Panevėžio apskrities ligoninę, J.Linkevičienė apsidžiaugė, kad čia Ramūną galės apžiūrėti reikalingi specialistai ir jai nebereikės jo tampyti pas kiekvieną atskirai.
„Tačiau 2-ojo psichiatrijos skyriaus vedėja Diana Šateikienė pareiškė, kad dėl reikalingos pažymos sūnui turiu kreiptis į ambulatorinėje grandyje dirbančius specialistus“, - pasakojo moteris.
J.Linkevičienei skaudu, kad pastaruoju metu daug kalbama apie pagalbą psichikos ligoniams ir jų artimiesiems, bet realiai jie paliekami vieni vargti savo vargo.
Medikai tikina nematą problemos
Psichiatrė D.Šateikienė „Panevėžio rytui“ nepanoro paaiškinti, ar stacionare besigydantis ligonis turi galimybę būti apžiūrėtas reikalingų specialistų, kurių išvadų reikia dėl pažymos.
Ji pasiūlė kreiptis į ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoją Violetą Smilgienę. Ši patikino šioje situacijoje nematanti problemos - R.Linkevičių esą gali apžiūrėti reikalingi specialistai ir išrašyti pažymą.
Miesto poliklinikos psichikos sveikatos centro vedėja Violeta Šimanauskaitė sakė, kad reikalingą pažymą būtų išdavę ir šio centro specialistai.
Ji teigė, kad psichikos ligonis, jeigu yra veiksnus, negali prieš savo valią būti išvežtas į pensioną.
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Žeimienė, paklausta, ar tikrai patiems gyventojams reikia tartis su pensionais dėl priėmimo, labai nustebo.
„Tai yra mūsų darbas. Į pensionus yra eilė, bet neilga: mėnuo, du. Jeigu žmogus turi atitinkamą gydytojų komisijos išvadą, nėra jokių problemų jį apgyvendinti pensione“, - teigė ji.
R.Žeimienė sakė nepamenanti, kad J.Linkevičienė būtų pas ją lankiusis.