„Ekonomikos krizės įveikimas yra bendras visų mūsų darbas. Jį turime atlikti taip, kad būtų sukurtos prielaidos ir valstybės finansiniam stabilumui, ir išliktų galimybės išlikti bent daliai periodikos leidinių“, – teigia asociacijos prezidentas Rimantas Šukys.
Jis įsitikinęs, kad spausdintam žodžiui skirta antikrizinio plano dalis parengta nespėjus įsigilinti, į kokią padėtį jau šiuo metu yra patekę laikraščiai ir žurnalai.
Neįvertinta ir tai, ką iš tikrųjų visuomenei reiškia jų nykimas, kokius sunkiai atkuriamus nuostolius patirs skaitanti visuomenė.
Per 2 savaites – 50 bankrotų
Periodinės spaudos leidėjų asociacija ištyrė, kaip siūlomi mokesčių pakeitimai paveiks rajonų, regionų bei šalies periodinius leidinius.
Tyrėjai priėjo prie pribloškiamos išvados.
„Jeigu visa apimanti reforma bus įgyvendinta nuo sausio pirmosios, per dvi pirmąsias kitų metų savaites bankrutuos apie 50 rajonų bei regionų periodinių leidinių.
Reforma šiai spaudai kainuos nuo 100 tūkst. iki 300 tūkst. litų per metus. Kai kam gali atrodyti, kad tokios sumos verslui yra mažos.
Tačiau jos parklupdys ne tik rajonų, bet ir regionų laikraščius“, – įsitikinęs R.Šukys.
Bet tai bus tik pradžia. Staiga užgriuvusios permainos gali tapti nepakeliamos net tokiems leidiniams kaip „Valstiečių laikraštis“, kuris yra platinamas visoje šalyje.
Reforma – per 5 metus
„Antikrizinis planas taps antruoju smūgiu periodikai. Pirmąjį ji jau patiria šiuo metu“, – kalbėjo R.Šukys.
Visi be išimties laikraščiai ir žurnalai yra priversti susiveržti diržus dėl mažėjančios reklamos apimties.
Palyginti su praėjusių metų lapkričiu, reklamos sumažėjo vidutiniškai 40 procentų.
Dėl blogėjančios ekonominės padėties ir prastėjančių lūkesčių kitais metais ji gali smukti dar daugiau – net 80 proc.
„Vos alsuojančiai periodinei žiniasklaidai staiga panaikintos visos mokesčių lengvatos tikrai nepapildys valstybės biudžeto, nes bankrutavęs verslas mokesčių nemoka“, – samprotavo R.Šukys.
Pasak leidėjų atstovo, laikraščiai ir žurnalai gali prisidėti sprendžiant į krizę patekusios valstybės finansines problemas tik tuomet, jeigu mokesčių reforma bus išdėstyta per penkerius metus.
Tai būtų protingas, valstybei ir leidėjams priimtinas kompromisas. O svarbiausia – jis būtų naudingas visuomenei.
Visuomenė nepraras įpročio skaityti spausdintą žodį, kuriam dėl didelių gamybos išlaidų darosi vis sunkiau konkuruoti su internetu ar televizija.
Autoriai – sukčių įkaitai
R.Šukys įsitikinęs – papildomai apmokestinti honorarų nereikia.
Daug naudingiau būtų priversti Mokesčių inspekciją nustatyti ir bausti tuos, kurie moka autorinį atlygį nepagrįstai.
Jo nuomone, teisinė bazė, leidžianti mokėti honorarą kūrėjams, gera.
Tačiau atsirado daug šia galimybe piktnaudžiaujančių „kūrėjų“, dirbančių įvairiose statybos, teisės, informacinių technologijų paslaugas teikiančiose bendrovėse.
Šią landą galima užlopyti tikslinant kūrėjo, galinčio gauti honorarą, sąvoką ir užkertant kelią piktnaudžiavimams.
Nepritaria jokioms išimtims
Periodinės spaudos leidėjų atstovas kategoriškai nepritaria ketinimams nustatyti kokias nors lengvatas tam tikrai daliai periodinių leidinių.
„Visiems viešosios informacijos skleidėjams turi būti nustatytos vienodos teisinės ir ekonominės veiklos sąlygos. To reikalauja įstatymas ir sveikas protas“, – tikino jis.
R.Šukys tikino, kad išimtys lemtų nepageidaujamus iškraipymus.
Bandydama paremti vadinamąją provincijos žiniasklaidą, valdžia kartu gali paremti vieną kitą ją valdantį oligarchą.