Tai numatyta 15-osios Vyriausybės programos projekte.
Kaip teigiama Vyriausybės programos projekte, Lietuva sieks, kad ES gintų
ne tik bendruosius, bet ir kiekvienos šalies narės iš išorės pažeistus
interesus. Taip pat sieks, kad būtų sukurta ir ryžtingai įgyvendinama
veiksminga ES energetikos strategija, formuojama solidarumu pagrįsta
energetikos politika.
„Lietuvos interesus atitiktų stipri, demokratines vertybes įtvirtinanti
ir abipusį partnerių pasitikėjimą didinanti ES bendra užsienio ir saugumo
politika, ypač sprendžiant klausimus su Rusija“, - rašoma programoje.
Be kita ko, Vyriausybė ketina siekti, kad Lietuva įgytų pakankamą įtaką ES
sprendimams, savo nacionalinius interesus galėtų iškelti į ES lygmenį ir
padidinti jų įgyvendinimo veiksmingumą.
„Dėsime pastangas, kad Lietuva panaudotų visus dvišalius, regioninius ar
daugiašalius formatus ES viduje, siekdama padidinti savo įtaką ES
sprendimams“, - sakoma programos projekte.
Vyriausybė sako besilaikanti požiūrio, kad dabartinė Europos saugumo
architektūra, pagrįsta NATO, ES, ESBO ir ET sąveika bei JAV buvimu Europoje,
yra saugumo ir stabilumo Europoje pagrindas. Taip pat pabrėžia, kad
tiesioginis JAV karinis buvimas ne tik Vakarų Europoje, bet ir jos
Vidurio-Rytų bei Baltijos regionuose yra svarbus Lietuvos bei visos Europos
saugumą stiprinantis veiksnys.
Programoje pabrėžiama, kad Lietuvos strateginė partnerystė su JAV,
Lenkija, Latvija ir Estija bus palaikoma remiantis išskirtinių saugumo
interesų ir esminių politikos prioritetų pagrindu. Svarbią reikšmę ketinama
teikti glaudesniam Baltijos ir Šiaurės valstybių tarpregioniniam
bendradarbiavimui.
Rytų kaimynystėje Lietuva taip pat ketina išlikti aktyvi, nesiruošia
pamiršti, kad vykstant ES ir Rusijos strateginėms deryboms būtų siekiama
Rusijos pajėgų išvedimo iš Gruzijos.
„Kaip ES ir NATO nariai toliau rodysime iniciatyvą ir (...) vykdysime
aktyvią ES ir NATO Rytų kaimynystės politiką. Lietuva rems Ukrainos ir
Gruzijos pastangas pasirengti ir artimiausiu įmanomu metu tapti NATO
narėmis, taip pat Ukrainos, Moldovos ir Pietų Kaukazo šalių pastangas
integruotis į ES. (...) Remsime Baltarusijos integraciją į europines
struktūras proporcingai Baltarusijos valdžios pastangoms artėti prie
europinių demokratijos standartų“, - rašoma projekte.
Su Rusija bus siekiama plėtoti abipusiškai naudingus prekybos,
nacionalinio saugumo interesams neprieštaraujančius ekonominio
bendradarbiavimo santykius, tačiau pabrėžiama demokratinių vertybių, tiesos
ir teisingumo svarba geri kaimynystei.
„Sieksime atviro dialogo su Rusija, geros kaimynystės ir tarpusavio
pasitikėjimo, grindžiamo demokratinėmis vertybėmis, tiesa ir teisingumu,
pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams bei
ištikimybe tarptautiniams įsipareigojimams“, - rašoma projekte.
Išskirtinį dėmesį ketinama skirti tiesioginiams santykiams ir
bendradarbiavimui su Rusijos Kaliningrado sritimi.
„Lietuvos dvišalius santykius su Rusija ir toliau grįsime 1991 metų
liepos 29 dienos sutartimi, taip pat ir šios sutarties nuostata dėl abipusio
pasitikėjimo didinimo sprendžiant SSRS įvykdytos okupacijos ir aneksijos
pasekmių sureguliavimo klausimus“, - rašoma programoje.
Tarp kitų Lietuvos diplomatijai keliamų uždavinių programoje įrašyta
aktyvesnė ekonominė diplomatija, pradėto totalitarinių režimų įvertinimo ES
lygiu skatinimas.
Programoje kalbama ir apie ketinimus patobulinti diplomatinės tarnybos
personalo politiką, „kad diplomatinėje tarnyboje tarnautų
nesusikompromitavę, nepriekaištingos reputacijos asmenys, kad diplomatinių
atstovų skyrimo procedūros būtų skaidrios, būtų be išimčių laikomasi
reguliarios rotacijos principo“.