Dėl krizės nebenori linksmintis
Pergąsdinti artėjančios krizės panevėžiečiai liaujasi linksmintis. Įstaigos atsisako vakarėlių, triukšmingai ir su muzika jubiliejus ketinę švęsti sukaktuvininkai paskutinę minutę nusprendžia apsieiti be pokylio.
„Dar taip nebuvo, kad nebūtų užsakovų. Net blogiausiais laikais per mėnesį nors dviejuose baliuose tekdavo groti. O dabar - visiška tyla“, - skundėsi įvairiuose renginiuose grojanti profesionali muzikantė 36 metų Daiva Petronavičienė.
Su 43 metų sutuoktiniu Albertu Petronavičiumi 4 vaikus auginanti muzikė dėl sumažėjusio koncertų skaičiaus į pesimizmą nepuola, neprisideda prie panikuojančių ir aimanuojančių dėl sunkmečio.
„Mes vis tiek dainuojame. O kas belieka, kai toks gyvenimas sunkus? Dainuojame namie: su giminaičiais, su vaikais ir seneliais, visi mūsiškiai muzikalūs ir balsingi. Manau, kad ir žmonių pesimizmas ilgai nesitęs, paaimanuos kiek ir liausis“, - šypsosi moteris.
Skoniai vis labiau nesutampa
Diplomuota chorvedybos specialistė, pianinu, akordeonu ir elektroniniais klavišiniais grojanti D.Petronavičienė renginiuose linksmina įvairią publiką, tačiau pastaruoju metu moteris vis labiau linksta koncertuoti vyresnio amžiaus žmonėms.
Moteris sako, kad kuo jaunesni užsakovai, tuo labiau nesutampa jos ir klientų muzikiniai skoniai.
„Aš labiau linkstu prie estrados klasikos, sunku prisiversti dainuoti „Yvos“, „ŠokoLedo“, „Aksomo“ ar panašių atlikėjų dainas, o 30-40 metų panevėžiečiai būtent tokios muzikos pasilinksminimams ir pageidauja“, - aiškino pašnekovė.
Solidiems irgi reikia „pigybių“
Kartais dėl užsakovų ir muzikantės skonių skirtumo būdavo ir konfliktų.
Kartą, kai D.Petronavičienė grojo privačioje šventėje, kurioje didžioji dalis svečių buvo kauniečiai, vienas auksine grandine pasidabinęs tipas visą vakarą pageidavo vienintelės ir tos pačios dainos - „Paukštelis“, atliekamos „Yvos“.
Linksmindama vyresnio amžiaus panevėžiečius D.Petronavičienė vis dėlto būna priversta atiduoti duoklę abejotinos muzikinės vertės kūriniams.
Šiais metais mūsų miesto gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus, iš proto kraustosi dėl dviejų atlikėjų - Radžio ir Eugenijaus Ostapenkos dainų.
Net ir solidžiausi užsakovai vakaro metu, kai šiek tiek atsipalaiduoja, eina prie D.Petronavičienės ir prašo sudainuoti legendiniu tampantį „Dviratuką“.
Vyras scenos privengia
Į visus renginius D.Petronavičienę lydi sutuoktinis A.Petronavičius. Vyriškis sujungia aparatūrą ir vakaro metu bendrauja su svečiais, kai šie užsimano pareikšti atlikėjai savus pageidavimus.
A.Petronavičius nuostabiai groja gitara, tačiau kartu su žmona koncertuoti nesiryžta.
„Jis turi absoliučią klausą, netgi man kartais parodo, kaip groti, bet pats į jokią sceną nelipa, muzikuoja tik šeimos arba artimų giminių rate“, - dėl vyro kuklinimosi nėra patenkinta D.Petronavičienė.
Geriau muzikuoti nei meluoti
Anot moters, tai, kad ji neužmetė muzikos, turi būti dėkinga tik vyrui, nes prieš kelerius metus jau buvo šovusi mintis visiškai nebesiliesti prie jokio instrumento.
„Trylika metų Senvagės pagrindinėje mokykloje dirbau muzikos mokytoja. Kai laukiausi mūsų mažiausios dukros, nusprendžiau, jog atsibodo tampyti sunkų akordeoną, pasakiau šeimai - viskas, su muzika baigta“, - dabar juokiasi D.Petronavičienė.
Bet prieš tokį sprendimą pasišiaušė sutuoktinis. Jis žmonai pasakė, kad niekur nebepadės, nė piršto dėl jos nepajudins, jei ši imsis kitokios veiklos ir namuose liausis skambėjusi muzika.
D.Petronavičienė į vyro kalbas nekreipė dėmesio, nuėjo dirbti į draudimo bendrovę.
„Mačiau, kad jai netinka tas darbas, ji ne toks žmogus, draudime reikia daug meluoti, o ji jautri, pilna emocijų, kur ji be muzikos dėsis?“ - draugiškai iš sutuoktinės pasišaipo A.Petronavičius.
Kad žmona nedejuotų dėl akordeono svorio, A.Petronavičius nupirko jai „Yamaha“.
Ketina burti giminės kapelą
D.Petronavičienė puoselėja seną savo tėvo svajonę - suburti giminės kapelą.
„Niekad nebuvau labai aistringa liaudies dainų gerbėja, bet dabar keičiu nuomonę, ypač jei pavyktų giminės kapelą suburti“, - su užsidegimu kalba D.Petronavičienė.
Tai minčiai neabejinga ir Londone gyvenanti vyro brolio šeima. Kai giminaičiai buvo atvykę paviešėti, Petronavičių namai skardėjo nuo muzikos ir dainų.
Į šeimyninį koncertą įsijungė ir jauniausioji šeimos atžala, 3 metų Beatričė.
D.Petronavičienė labai nustebo, kai dukra pasiėmė mikrofoną ir kartu su suaugusiaisiais, nepraleisdama nė vieno žodžio, sudainavo niekad specialiai nemokytą dainą.
Išvažiuodama atgal į Londoną brolienė pasiėmė pluoštą dainų tekstų, žadėjo pasimokyti iki kito giminės susitikimo.
„Įkalbinėjome juos grįžti į Lietuvą, jie svarstė tą galimybę, bet pradėjo vaikus ten į mokyklą leisti ir dabar baiminasi, kad lietuviška švietimo sistema ne tiek palanki lavinimui nei britiškoji“, - sakė D.Petronavičienė.