Reikia panaikinti, tačiau dar negalima. Taip vakar baigėsi visą pusdienį vykusi Seimo narių Roko Žilinsko, Viktoro Uspaskicho ir Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės atėmimo drama. Ji atidėta kitai savaitei.
Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje reportažas: Seimas nepriėmė sprendimo dėl 3 parlamentarų neliečiamybės.
Vieni kitiems gelbėjimo šiaudus kaišioję „prisikėlėliai“ ir „darbiečiai“ įstūmė valdančiąją koaliciją ir visą Seimą į procedūrinę sumaištį. Iš šios pelkės konservatoriai išklampojo tik vargais negalais.
Užkulisiuose – turgus
Išvakarėse posėdžiavusi specialioji Seimo komisija, svarsčiusi prokurorų prašymą išduoti teisėsaugai į konfliktus su policija įsivėlusį „prisikėlėlį“ R.Žilinską, nutarė, kad reikia išsaugoti jo teisinę neliečiamybę.
Kitos komisijos sprendimas buvo saliamoniškas – Darbo partijos vedlį V.Uspaskichą teisėsaugai išduoti galima, o jo pavaldinį V.Gapšį – ne.
Jau šių komisijų posėdžiuose buvo matyti, kad žinios apie „prisikėlėlių“ ir „darbiečių“ sandėrius greičiausiai atitinka tikrovę. Tai vakar pasitvirtino ir Seimo salėje.
Pirmąjį prieš Seimo teismą stojusį R.Žilinską karščiausiai rėmė Darbo partijos atstovai.
Pats V.Uspaskichas nuolat bendravo su „prisikėlėlių“ lyderiu parlamento vadovu Arūnu Valinsku.
Antausis – jau iš pradžių
Tačiau, nepaisydami komisijos pirmininko konservatoriaus Vidmanto Žiemelio ir kai kurių kitų politikų išvedžiojimų, dauguma dešiniųjų balsavo prieš komisijos išvadą. Juos palaikė Liberalų sąjūdžio atstovai ir opoziciniai socialdemokratai.
Kitoje pusėje susibūrė partijos, kurių lyderiai turėjo arba tebeturi problemų su teisėsauga, – R.Žilinską vieningai rėmė Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“, pats liberalcentristų lyderis Artūras Zuokas ir dauguma jo bendražygių.
Dauguma „prisikėlėlių“ šiame balsavime, kaip vėliau sprendžiant ir V.Gapšio likimą, nedalyvavo. Bet vėliau jie jau atvirai suglaudė pečius su Darbo partija.
Skylė statute – staigmena
Po šio balsavimo politikai staiga suprato, kad nebežino, ką toliau daryti, o Seimo statutas negali padėti, nes jame žioji didžiulė skylė.
Statute numatyti tik du įvykių scenarijai. Pirmasis – specialioji komisija siūlo atimti iš parlamentaro neliečiamybę, o Seimas pritaria ne mažiau kaip 71 balsu. Antrasis – komisija pasiūlo atimti neliečiamybę, o Seimas tam nepritaria.
Tačiau ką daryti, jei komisija pasiūlo neliečiamybės neatimti, o Seimas tam nepritaria?