Vargo keliai dėl valstiečio ūkiui skirtos žemės

„Sklype įrengiau aptvarus gyvuliams ganyti, įsėjau kultūrinę žolę, padariau bandotakius. Į visa tai investuota daug lėšų. Nuo 2004 m. dalyvauju Europos Sąjungos finansinės paramos programose „Pusiau natūrinių restruktūrizuojamų ūkių rėmimas“ bei „Standartų laikymasis: Pieno ir Nitratų direktyvos“, – aiškina ūkininkas. – Vienas pagrindinių reikalavimų – negalima mažinti žemės ūkio naudmenų nei laikomų gyvulių skaičiaus. Dabar laikau 16 melžiamų karvių, taip pat auginame veršiukų, telyčių. Dalies valstiečio ūkiui suteiktos žemės atsisakiau, nes 7,97 ha žemės ekvivalentine natūra padengiau žmonos vardu. Likusiai žemės daliai (8,27 ha) parašiau prašymą išsipirkti. Šių metų rudenį gavau žemėtvarkininkų pranešimą dėl žemės pirkimo. Nuvykęs sužinojau, kad iš valstiečio ūkio žemės 8,27 ha sklypo, kurį man buvo žadama leisti išsipirkti, belikę tik 23 arai. Žemėtvarkos specialistai man aiškino, jog kita žemės dalis atimama „dėl netikslios ūkio registravimo datos“.

Šių metų spalio 10 d. Žemėtvarkos skyriaus vedėjai įteikiau ūkio registravimo pažymėjimą, kuriame nurodyta patikslinta data – nebe 1999 m., bet 1995 m. Bet į tai nebuvo atsižvelgta. Po to paaiškino, kad per vėlai pateikiau pataisytą ūkio registravimo pažymėjimą.

Spalio 13–ąją atvyko žmonės, kurie prisistatė matininkais, pradėjo matuoti sklypus ir kalti riboženklius. Tą žemę pamatavo tretiesiems asmenims. Kitą dieną žmogus nuvyko pas Šiaulių apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorių Vilių Antaną Pupelį. Buvo paaiškinta, kad Šiaulių žemėtvarkos tarnyba pasielgė netinkamai, nes V. Putramento neinformavo dėl klaidingos ūkio registracijos datos, bet nesiėmė priemonių, kad sustabdytų matininkų veiklą.

Ūkininkas spalio 16–ąją parašė skundą LR Seimo kontrolieriui. „Prašome sustabdyti neteisėtus Šiaulių r. Žemėtvarkos skyriaus pareigūnų veiksmus, atimant iš manęs 8,27 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Einoraičių kadastrinėje vietovėje, Rėkyvos k. Žemė man buvo suteikta 1990 m. valstiečio ūkiui steigti.“ Ūkininkas V. Putramentas nekantraudamas laukia Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadų.

Šiaulių apskrities viršininkui spalio 23 d. ūkininkas nusiuntė skundą, kuriame prašo: „Panaikinti 2008 m. gegužės 29 d. įsakymo „Dėl Šiaulių r. Einoraičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 16,24 ha žemės sklypo, esančio Rėkyvos k., priskyrimo laisvam valstybės žemės plotui. Tą plotą aš naudoju valstiečio (ūkininko) ūkiui. Prašau atitinkamai pakoreguoti žemėtvarkos projektą.“ V. Putramentas mano, kad žemės sklypas, kurį jis naudoja valstiečio (ūkininko) ūkiui, negalėjo būti suformuotas kaip laisvas valstybės žemės plotas, iš jo paimtas ir grąžintas kitiems asmenims, nes tai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Vilius Antanas Pupelis „ŪP“ teigė, kad pradedant rengti Einoraičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Šiaulių r. Žemėtvarkos skyrius 2006 m. pavasarį buvo gavęs V. Putramento prašymą leisti išsipirkti 8,27 ha žemės, taip pat buvo pridėtas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, išduotas 1999 m.kovo mėn.6 d.

V. Putramentas šių metų spalį kreipėsi į Žemės tvarkymo departamentą dėl jo naudojamoje žemėje vykdomų ženklinimo darbų. Jis buvo informuotas, kad jo ūkis įregistruotas po įstatymu nustatyto termino (1995 m. liepos 9 d.). Po šio pokalbio V. Putramentas Šiaulių r. žemėtvarkos skyriui pristatė kitą ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą, kurio išdavimo data – 1995 m. sausio 5 d. Kuri data teisinga? Naujojo pažymėjimo išdavimo data – 2008 m. spalio 9 d. Pasak direktoriaus, ūkininkas naująjį pažymėjimą pateikė po to, kai Eimučių kadastro vietovės žemėtvarkos projektas buvo viešai apsvarstytas, patvirtintas, 8,27 ha žemės sklypas netoli V. Putramento namų buvo pažymėtas kaip laisva valstybinė žemė. Beje, apie projektą buvo paskelbta vietinėje spaudoje.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro generalinio direktoriaus pavaduotojo Evaldo Čijausko pasirašytoje pažymoje (2008 10 13) V. Putramentui dėl ūkininko ūkio įregistravimo datos ištaisymo pranešama, kad „duomenų tiekėjas, susipažinęs su registre laikomais jo pateiktais duomenimis, turi teisę reikalauti, kad registro tvarkymo įstaiga ištaisytų klaidingus arba papildytų neišsamius duomenis ir pašalintų nereikalingus arba neteisėtai surinktus duomenis. Išnagrinėjus jūsų 2008 m. spalio 8 d. prašymą ištaisyti klaidingus duomenis apie ūkį, ūkio įregistravimo data ištaisyta į 1995 m. sausio 5 d.“

Departamento direktorius „ŪP“ sakė, kad V. Putramento prašymu 1996 m. buvo suteikti 2,26 ha ir 0,33 ha miško plotai (kompensuojant mišku už Jono Putramento Kelmės r. Paprūdžių k. turėtą žemę) Širvučių ir Rėkyvos kaimuose. Be to, Šiaulių apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 15 d. sprendimu V. Putramentui buvo atkurtos nuosavybės teisės į Jono Putramento Kelmės r. Paprūdžių k. turėtus 4,77 ha žemės ir 1,57 ha miško, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai 5,33 ha lygiavertį žemės plotą Šiaulių r. Lingailių k. Yra V. Putramento prašymas (be datos): „Prašau suteikti neatlygintinai žemės sklypą Lingailių k.“ Departamento direktoriaus retorinis klausimas: kodėl V. Putramentas ekvivalentine natūra žemę pasiėmė kitoje vietoje, o „nedengė“ tos, kurią iš valstybės nuomoja pagal Valstiečių ūkio įstatymą ir kuri yra prie pat jo namų? Kitas direktoriaus klausimas: kodėl ūkininkas valstiečio ūkiui steigti gautos žemės neišsipirko investiciniais čekiais, kai buvo leidžiama tai daryti?

V. Putramentui iš viso yra atkurtos nuosavybės teisės į 10 ha žemės ir miško, už šį plotą Šiaulių r. suteikiant nuosavybėn 7,92 ha žemės ir miško plotą kitoje vietoje, negu yra jo pagal Valstiečio ūkio įstatymą gauta žemė. Vandai Putramentienei iš viso atkurtos nuosavybės teisės į 16,01 ha žemės, už šį plotą Šiaulių r. suteikta nuosavybė į 11,4 ha žemės: 7,97 ha žemės ekvivalentine natūra ji padengė į sutuoktinio pagal Valstiečio ūkio įstatymą gautą žemę, o 3,43 ha suteikta kitoje vietoje.

V. A. Pupelis priminė LR Žemės reformos nuostatą, jog piliečiams ar jų šeimos nariams, turintiems nuosavybės teises į sugrąžinamą žemę, mišką arba jiems jas perleidus kitiems asmenims, kai sugrąžinamos žemės buvo tiek pat arba daugiau negu žemės suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, žemė, suteikta pagal Valstiečio ūkio įstatymą, neparduodama.

Akistatoje su ūkininku V. Putramentu departamento direktorius jam sakė: „Mes įvykdėme jūsų valią. Prašėte miško – davėme miško, prašėte žemės kitoje vietoje – davėme žemės. Tik nesuprantama, kodėl valstiečio ūkiui steigti gautos žemės prie namų „nesidengėte“. Kodėl? Dabar iškilo daugybė problemų. Jums dabar valstiečio ūkio žemės negalima nei parduoti, nei nuomoti.“

Žemėtvarkininkai laukia Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadų. Ir tikisi, kad ūkininkui bus atsakyta į visus rūpimus klausimus.

Kryžiaus kelius pramynęs dėl žemės, dabar V. Putramentas svarsto, kas šioje istorijoje yra kaltas, kaltesnis, ar pats kalčiausias? Jis atvirauja, kad klaidą padarė, jog nepasirūpino anksčiau išsiimti ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo. Juk ūkininkauja nuo 1990 metų. Jam anksčiau niekas ir nesakė, kad skubėk registruoti ūkį, kad nuo to kažkas gali priklausyti ar net turėti svarbios reikšmės.

„Joks kriminalas, kad pateikiau antrą pažymėjimą, – svarsto V. Putramentas. – Iš archyvų, iš „Sodros“ surinkau reikalingas pažymas, įvairius kvitus, įrodančius, kad tikrai ūkininkauju jau 17 metų. Antrajame pažymėjime nurodyta ūkio įregistravimo data nebe 1999 m., o 1995 m. Ar čia nusikaltimas? Kai iškilo toks reikalas, aš patikslinau ūkio įregistravimo datą. Neskubėkime ko nors kaltinti ar teisti, palaukime Seimo kontrolieriaus tyrimo išvadų.

Ūkininkas šioje painioje istorijoje labiausiai pyksta ant žemėtvarkininkų, kurie jam teikė neteisingą informaciją. Vienas jų – Šiaulių r. žemėtvarkos skyriaus darbuotojas Zenonas Risovas, kuris nuolat V. Putramentui sakydavęs: nevarstyk durų, nevaikščiok, valstiečio ūkiui steigti gautą žemę galėsi išsipirkti, tik lauk pranešimų. Belaukdamas to pranešimo ir sužinojo, kad prie namų išsipirkti liko tik 23 arai.

„Kad aš nuosavos žemės turiu Lingailių kaime, žemėtvarkininkai puikiai žinojo, juk byloje yra visos pažymos, visi mano žemės dokumentai. Jie puikiai viską žinojo ir vis liepė nevarstyti durų, o laukti pranešimų, kada ateiti išsipirkti likusią valstiečio ūkio žemę prie namų. Kai paveldėjau tėvo turėtos žemės, matininkė Jūratė Čekavičiūtė (ji ištekėjo ir išvažiavo gyventi į Vilnių) parengė projektą ne prie namų, ne valstiečio ūkio žemėje, o Lingailių kaime. Ji jau iš anksto buvo parengusi projektą ir nebenorėjo jo keisti, todėl man patarė nesikrimsti, pažadėjo, kad žemę prie namų aš be vargo galėsiu išsipirkti. Jos žodžių dabar niekur „neprisiūsiu“, man sunku beįrodyti, kad patikėjau tokiais matininkės pažadais, kad ji projektą buvo parengusi kitoje vietoje, o ne valstiečio ūkio žemėje“, – dėstė savo nuoskaudas V. Putramentas.

Pakalbinome Šiaulių r. žemėtvarkos skyriaus žemėtvarkininką Z. Risovą ir paklausėme, ar sakė ūkininkui V. Putramentui, jog jis galės išsipirkti valstiečio ūkio žemę. Neva taip ūkininką „guodęs“ dar ir praėjusį pavasarį.

Šis specialistas minėtose pareigose dirba jau 10 metų, apie savo klientų žemės reikalus, kaip suprantame, turėtų viską tiksliai žinoti. Ir atsakė: ,,Galbūt anksčiau jam taip ir sakiau. Aš dar nebuvau įsigilinęs į jo problemas, nežinojau, kad turi paveldėtos žemės, kurią atsikėlė iš kito rajono ir „pasidengė“ kitame kaime, o ne valstiečio ūkio žeme prie namų. Juk buvo laikas, kai valstiečio ūkio žemę visi nuomotojai iš valstybės galėjo išsipirkti. Kai 2005 m. netoli V. Putramento namų buvo suprojektuotas sklypas dviem moterims, tada aš jam sakiau ieškoti žemės, kad galėtų „pasidengti“ nuomojamą valstiečio ūkio žemę. Tada dvi moteriškes atkalbėjome, įtikinome, kad ieškotų laisvos žemės kitur... V. Putramentas laukė dar dvejus metus, o kai uodegą prispaudė, žemę atmatavo kitiems pretendentams, puolė visur teisybės ieškoti. Jis ekvivalentine natūra žemę pasidengė kitur, todėl prie namų esančio sklypo pirkti nebegali.“

Rėkyvos kaimas, kuriame gyvena ir ūkininkauja V. Putramentas, yra prie pat Šiaulių miesto ribos, netoli – didžiulis Rėkyvos ežeras. Gal todėl tie 8 ha žemės prie ūkininko namų kaip širšes prie medaus traukia kitus pretendentus? Gal todėl jau antrą kartą matininkai čia sukala riboženklius ir kitiems pretendentams suprojektuoja sklypus suteikti nuosavybėn neatlygintinai, kai toje pačioje kadastro vietoje yra dar nemažai laisvos žemės.

Kas galėtų paneigti, kad šioje vietoje nebus pakeista žemės paskirtis ir iškils modernūs gyvenamieji kotedžai. Juk čia – urbanistinė teritorija!