A.Kubilius: „Nematau jokio reikalo skolintis iš TVF ir kalbėti apie lito devalvavimą“ (papildyta 18 val. 48 min.)

„Turiu nuliūdinti gandų skleidėjus, nes nematau jokio reikalo skolintis iš TVF ir kalbėti apie lito devalvavimą“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo A.Kubilius.

Jis taip pat sakė, kad naujosios koalicijos paruoštas Krizės įveikimo planas yra ambicingas. „Tai tikrai ambicingas planas, jo vertė – beveik 5 mlrd. litų. Tenka pastebėti, kad JAV, Prancūzijos ir D.Britanijos planai nesiekia ir 1 proc. BVP, o mūsų siekia 5 proc., - tikino paskirtasis premjeras. - Savotiškai galime padėkoti tam, kad šventė baigėsi. Tai privertė mus dirbti“.

Premjeras žadėjo, kad į Kauną bus perkelta Žemės ūkio ministerija, kuri bus pervadinta į Kaimo reikalų ministeriją, o šios ministerijos Žuvininkystės departamentas – į Klaipėdą.

Paskirtasis premjeras teigė, kad Lietuvos svarbiausias finansų politikos strateginis tikslas - euro įvedimas.

Tačiau, anot Vyriausybės vairą perimsiančio Permainų koalicijos lyderio, euras Lietuvoje ims cirkuliuoti tik tada, kai tam bus pasiruošta.

„Tačiau apie tikslesnes datas kalbėti galėsime matyt tik po 2011 metų“, - penktadienį pristatydamas Seimui Vyriausybės programą pareiškė A.Kubilius.

Didžiausio šalyje komercinio SEB banko analitikai mano, kad eurą Lietuva kartu su Latvija ir Estija galėtų įsivesti ne anksčiau kaip 2013 metais. Tačiau jie perspėja, kad kliūčių prisijungti prie euro zonos vis daugėja.

Lietuvos Vyriausybė planavo įsivesti eurą 2007-ųjų pradžioje, tačiau dėl per didelės infliacijos Europos Sąjunga neleido šaliai to padaryti. Po to Vyriausybė skelbė planuojanti įsivesti eurą 2010 metais arba vėliau.

A.Kubilius neišgirdo argumentuotos kritikos

Po neeilinio posėdžio A.Kubilius sakė neišgirdęs iš opozicijos argumentuotos kritikos dėl Vyriausybės programos.

„Aš to tikrai negirdėjau, nežinau net kaip vertinti, opozicija labai švelniai klausinėja, kartais gal ne visai tiksliai, kartais gal propagandiškai. Bet aš tikrai tikiuosi konstruktyvaus bendradarbiavimo ir talkos savo intelektiniu potencialu“, - po Vyriausybės programos pateikimo penktadienį žurnalistams sakė A.Kubilius.

Tuo metu didžiausios opozicinės socialdemokratų frakcijos seniūnas Zigmantas Balčytis sako esantis nustebęs, jog opozicijos laikysena Vyriausybės programos atžvilgiu pasirodė švelni.

„Nežinau tuomet, kaip turi atrodyti arši kritika, mes ją išsakėme naudodami mandagumo kriterijus ir suprasdami situaciją, kad objektyvios aplinkybės bankinės sistemos problemų lėmė tokią situaciją, paremsime konstruktyvius sprendimus. Bet apie dalykus, kurie net neatitinka ekonominių dėsningumų, kalbėsime aštriai. Bet tikrai nepereisime prie tokio tono, kaip yra buvę anksčiau opozicijoje, kuomet pradedami įžeidinėti ministrai“, - BNS sakė Z.Balčytis.

Klausimų dėl Vyriausybės programos penktadienio posėdyje A.Kubiliui turėjo ir valdantieji, ir opozicijos atstovai. Pastarieji daugiausiai kritikavo krizės įveikimo planą, teigdami, jog jis sužlugdys smulkųjį bei vidutinį verslą ir atsigręš prieš sunkiausiai besiverčiančius.

„Mano vertinimu, didžiausia klaida, jog viskas fokusuojama į pinigų surinkimą ir mokesčių didinimą, ir nešnekama, kokiomis sąlygomis esant tokiai situacijai bus dirbama, ar dirbantieji išlaikys savo vietas, ar vystysis verslas“, - sakė Z.Balčytis.

Vyriausybės programoje numatytą krizės įveikimo planą pristatęs A.Kubilius teigė, jog šalis susiduria su dviguba krize - paveldėta iš nueinančios valdžios bei globaliąja.

„Netinkamo veikimo pasekmė yra tai, ką aš vadinu nacionaline krize, be abejo, čia galima pasiguosti, kad panašia klaidas darė ir estai, ir latviai. Dabar Lietuva susiduria su dviguba krize, viena, ką mes paveldime iš buvusios valdžios, lietuviška krizė, bet ją apsunkina globali krizė“, - sakė A.Kubilius.

Trys prioritetai

Penkioliktoji Vyriausybė, pasivadinusi Permainų, nurodo tris svarbiausius veiklos prioritetus - įveikti ekonominę krizę, atlikti būtinas reformas bei išlaikyti dialogą su visuomene.

„Privalome neatidėliotinai pasirengti šalies ekonomikos staigiam lėtėjimui ir to sukeliamoms didelėms įtampoms valstybės finansų sistemoje, keliančioms ypač aštrų pavojų pasaulinės finansų krizės akivaizdoje“, - penktadienį Seime pristatydamas Vyriausybės programą sakė paskirtasis premjeras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Andrius Kubilius.

Būsimasis premjeras tvirtino, jog krizės laikotarpį galima išnaudoti pozityviai - būtinoms permainoms „tose šalies ir visuomenės gyvenimo srityse, kur iki šiol jos buvo atidėliojamos“.

„Laikomės nuostatos, kad ekonomikos sunkmetis atveria galimybes sutelkti konsoliduotą visuomenės politinę valią tokioms esminėms permainoms. Esame įsitikinę, kad tokios permainos yra neatidėliotinai būtinos iš esmės pertvarkant valstybės valdymą, suintensyvinant kovą su korupcija, pagreitinant strateginių energetikos problemų sprendimą, kuriant inovatyvią ekonomiką, pertvarkant švietimo ir sveikatos sistemas, įveikiant socialinę atskirtį“, - sakė konservatorių lyderis.

Taip pat būsimos Vyriausybės vadovas tvirtino, jog naujajam ministrų kabinetui tenka „telkiančios lyderystės atsakomybė“, kuri neleis atitrūkti nuo visuomenės ir padės išlaikyti konstruktyvų dialogą su jos grupėmis.

„Tokią lyderystės atsakomybę Vyriausybė gali realizuoti tik atviros ir sąžiningos veiklos, konstruktyvaus dialogo su visuomene ir jos grupėmis keliu“, - sakė A.Kubilius.

Prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino naujosios Vyriausybės sudėtį.

Naują ministrų kabinetą formuoti ėmėsi keturios į Permainų koaliciją susibūrusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), Tautos prisikėlimo partija (TP), Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS).

Daugiausia - 7 - ministrų portfelius ir premjero postą pagal koalicinį keturių partijų susitarimą gavo TS-LKD: Finansų, Ūkio, žadamą įsteigti Energetikos, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo bei Žemės ūkio.

TPP teko Seimo pirmininko postas, Aplinkos ir Kultūros ministerijos, LiCS - Vidaus reikalų ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Liberalų sąjūdžiui - teisingumo, švietimo ir mokslo bei susisiekimo ministrų postai.

Aplinkos ministru paskirtas statybų bendrovės „Merko statyba“ vadovas Gediminas Kazlauskas, finansų - ligšiolinis Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta, krašto apsaugos - parlamentarė Rasa Juknevičienė, kultūros - aktorius Remigijus Vilkaitis, socialinės apsaugos ir darbo - Seimo narys Rimantas Dagys, susisiekimo - Liberalų sąjūdžio pirmininkas parlamentaras Eligijus Masiulis, sveikatos - Seimo narys Algis Čaplikas, švietimo ir mokslo - parlamentaras Gintaras Steponavičius, teisingumo - Laisvosios rinkos instituto vadovas Remigijus Šimašius, ūkio - AB „Silikatas“ valdybos pirmininkas Dainius Kreivys, vidaus reikalų - liberalcentristas Raimundas Palaitis, užsienio reikalų - karjeros diplomatas Vygaudas Ušackas, žemės ūkio - Seimo narys Kazimieras Starkevičius.

Dar viena ministerija - Energetikos - bus įkurta po kelių savaičių. Jos vadovu siūlomas naujųjų technologijų specialistas, įmonės „Doclogix“ direktorius Arvydas Sekmokas.

Ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.

Praėjusį penktadienį V.Adamkus paskyrė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) lyderį Andrių Kubilių ministrų kabineto vadovu, ketvirtadienį šalies vadovas pasirašė dekretą, kuriuo patvirtino naujosios 15 - osios Vyriausybės sudėtį.

Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo premjeras pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.

15-asis ministrų kabinetas pradės dirbti, kai Seimas pritars Vyriausybės programai ir prisieks ministrai.