Pasak KGB ir jo ryšius su stačiatikių bažnyčia Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu
tyrinėjusių ekspertų, aukštojoje bažnyčios hierarchijoje veikė daugybė
informatorių, tarp jų Aleksijus II, kuris, kaip įtariama, buvo užverbuotas
1958 metais ir turėjo Drozdovo slapyvardį.
Beveik visi sovietiniu laikotarpiu įšventinti vyskupai bendradarbiavo su
KGB, nurodė tėvas Glebas Jakuninas - sovietinės epochos disidentas
dvasininkas ir žmogaus teisių aktyvistas, praeito amžiaus 10-ame
dešimtmetyje tyrinėjęs su stačiatikių bažnyčia vadovais susijusias KGB bylas.
„Jie visi buvo informatoriai, - G.Jakuninas sakė naujienų agentūrai AFP.
- Tačiau Aleksijus II ypač išsiskyrė iš kitų. Šioje srityje jis buvo itin
aktyvus.“
Dabar daugelis šių vyskupų turės išrinkti patriarcho įpėdinį. Penktadienį
miręs 79 metų dvasininkas per savo karjerą nuo Leningrado dvasinės
seminarijos klieriko iškilo milijonų tikinčiųjų dvasinio vadovo.
Vokiškas šaknis turintis ir Estijoje gimęs asmuo, kuris pasaulietiniame
gyvenime turėjo Aleksejaus Ridigerio vardą, staigiai iškilo tuo metu, kai
oficialiai ateistinė Sovietų Sąjungos vyriausybė nutraukė aršią religijos
persekiojimo kampaniją, vykusią šaliai vadovaujant Josifui Stalinui. Tačiau
komunistinė vadovybė vėliau budriai sekė Rusijos stačiatikių bažnyčios
veiklą.
Patikimiausiu įrodymu, jog Aleksijus II buvo KGB kolaborantas, tapo
praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje Estijoje aptiktas dokumentas, kurį
paskelbė istorikas Indrekas Jurjo, vadovaujantis Estijos
nacionalinio archyvo leidinių skyriui.
„Tai buvo agento „Drozdovo“ užverbavimo aprašymas. Jo tikrasis vardas
nebuvo nurodytas, tačiau visi faktai atitiko patriarcho Aleksijaus II
biografiją, taip pat jo gimimo data“, - I.Jurjo sakė telefonu iš Estijos.
Pasak jo, Aleksijaus II sėkmingą karjerą labiausiai nulėmė jo pasiryžimas
bendradarbiauti su sovietinės valdžios pareigūnais, kurie, be kita ko, leido
jam lankytis „kapitalistinėse šalyse“ su bažnyčios delegacijomis.
„KGB jo smarkiai nespaudė. Jie neturėjo kompromituojančios medžiagos. Jam
tiesiog buvo pasiūlyta galimybė iškilti karjeroje. Jeigu jis būtų atsisakęs,
tikriausiai būtų likęs eiliniu dvasininku“, - I.Jurjo sakė AFP.
Aleksijus II niekada atvirai neprisipažino buvęs informatoriumi, o stačiatikių bažnyčia neigė įtarimus dėl bažnyčioje veikusio plataus KGB kolaborantų tinklo netgi
Rusijos žiniasklaidai praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje paviešinus daugelį
tokio bendradarbiavimo faktų.
Tačiau viename interviu, kurį dienraštis „Izvestija“ išspausdino 1991
metais, Sovietų Sąjungos byrėjimo laikotarpiu, patriarchas paprašė
„atleidimo“ dėl Rusijos stačiatikių bažnyčios veiksmų.
Pasakodamas, kaip būdamas Estijos metropolitu sugebėjo pasiekti, kad per
tris dešimtmečius valdžia neuždarytų nė vienos cerkvės, Aleksijus II
pripažino: „Kad kažką apgintum, reikėdavo atsitraukti kitoje vietoje.“
„Ar kitos organizacijos arba kurie nors kiti žmonės, atsakingi ne vien už
savo, bet ir už tūkstančių kitų žmonių likimus, nebuvo priversti elgtis
panašiais tais metais Sovietų Sąjungoje? - klausė patriarchas. - Tačiau tų
žmonių, kuriems skaudino bažnyčios vadovų kompromisai, tylėjimas,
priverstinis neveiklumas arba lojalumo valdžiai pareiškimai aš prašau
atleisti, suprasti ir melstis.“
Pasak buvusio KGB generolo Olego Kalugino, kuris šiuo metu gyvena JAV ir
yra parašęs keletą knygų apie sovietinio saugumo darbą, Aleksijus II jautė,
jog jis turi bendradarbiauti su valdžia, kad išgelbėtų Bažnyčią.
Kalbėdamas telefonu su AFP, O.Kaluginas pasakojo 1991 metais per vieną
pokalbį paklausęs patriarcho, kodėl jis nusprendė bendradarbiauti su
slaptosiomis tarnybomis.
Pasak buvusio KGB generolo, Aleksijus II atsakė: „Ką dar galėjau
padaryti? Jeigu nebūtume bendradarbiavę, būtume turėję emigruoti arba mus
būtų sušaudę ar pasiuntę į lagerius. Aš bendradarbiavau, kad išgelbėčiau
Bažnyčią ir save.“
O.Kaluginas pasakojo, kad KGB „visiškai, absoliučiai“ kontroliavo Rusijos stačiatikių bažnyčios
vadovybę, o dvasininkai padėjo sekti galimus disidentus.
„Jeigu kuris nors tikinčiųjų bendruomenės narys elgdavosi nelojaliai
sovietinio režimo atžvilgiu, o dvasininkas apie tai sužinodavo, pastarasis
buvo įpareigotas apie tai pranešti“, - sakė jis.
Kad vyskupai buvo KGB informatoriai, nebuvo „nieko keista“, sakė Xenia
Dennen, vadovaujanti Didžiojoje Britanijoje veikiančiam
Kestono institutui, kuris tiria religijos istoriją komunistinėse šalyse.
„Sovietiniais laikais visi žinojo, kad svarbiausieji hierarchai turėdavo
teikti ataskaitas, - sakė ji. - Tai buvo vienintelis būdas, leidęs Bažnyčiai
išlikti legalia organizacija.“