Kai tik išaušo, tikintieji pėsčiomis ar autobusais lėtai pajudėjo į
kalną, nuo kurio Pranašas Muhammadas daugiau kaip prieš 14
šimtmečių pasakė savo paskutinį pamokslą.
Kol kas nekilo jokių didelių problemų, nurodė organizatoriai, nors iš
užsienio atvyko rekordiškai daug maldininkų, kurių skaičius, kaip nurodo
žiniasklaida, gali pasiekti tris milijonus.
Kulminacija įvyko vidurdienį, kai maldininkai susirinko drauge pasimelsti
Nameros mečetėje, stovinčioje toje vietoje, kurioje Pranašas Muhammadas
meldėsi savo piligriminės kelionės metu.
Per pamokslą, pasakytą prieš vidurdienio maldas šioje mečetėje, Saudo
Arabijos didysis muftijus Abdul Azizas al Sheikhas sakė, kad pasaulinė finansų krizė kilo dėl Dievo nustatytų taisyklių nepaisymo ir „ribos“ - palūkanų, kurias islamas draudžia.
„Šiandien stebime, kaip apima finansinė krizė, o kai kurios kompanijos ir
bankai bankrutuoja. Tai Dievo taisyklių ignoravimo rezultatas. Musulmonai
privalo laikytis Dievo taisyklių ir atitinkamai kurti savo ekonomikas“, -
tikintiesiems sakė A.A.al Sheikhas.
Pagal islamo šariato principus veikiantys bankai vengia nustatinėti
paskolų palūkanas, kurias daugelis musulmonų laiko lupikavimu. Vietoje to
jie teikia pirmenybę bendrai nuosavybei ir dalijimuisi pelnu.
A.A.al Sheikhas taip pat paragino islamiškąjį pasaulį susivienyti
terorizmo akivaizdoje ir išsaugoti stabilumą.
„Pasaulis privalo laikyti terorizmą nusikaltimu. Turime būti atsargūs
dėl terorizmo ir kovoti su priešiškomis nusikalstamomis gaujomis, kurios
naikina šalis ir žmones“, - sakė jis.
Maldininkai likusią dienos dalį turėjo praleisti ant Arafato kalno ir
melsti Dievo atleidimo. Tai simbolizuoja Paskutinio teismo dienos laukimą.
Kaip ir kasmet, maldininkai stovi ant Ararato iki saulėlydžio, o tada eis
į Muzdalifos slėnį už kelių kilometrų, kuriame rinks akmenukus pirmadienį
įvyksiančiam ritualui, kurio metu apmėtomi Šėtoną simbolizuojantys stulpai.
Pirmadienį maldininkai eis į Miną ir aukos gyvulius, dažniausiai - avis,
taip paminėdami Abraomo pasiryžimą Dievui paliepus paaukoti savo sūnų. Šia
ceremonija prasidės Id al Adhos šventė.
Minoje maldininkai praleis dar dvi dienas ir mėtys akmenukus į Šėtoną
simbolizuojančius stulpus. Šis ritualas yra paskutinis, bet pavojingiausias
- anksčiau per jo metu susidarydavusias spūstis yra žuvę daug žmonių.
Valdžia toje vietoje trimis lygiais pastatė tiltus, kad nebesusidarytų
spūstys, kurios 2006 metais pareikalavo 364 žmonių gyvybių, 2004-aisiais -
251, o 1990-aisiais - 1 426 gyvybių.
Šiemet jokių incidentų kol kas nebuvo, nurodė Mekos gubernatorius princas
Khaledas al Faisalas bin Abdel Azizas.
Saudo Arabijos vidaus reikalų ministerija surinko 100 tūkst. tvarkdarių,
kurie turi užtikrinti saugumą hadžo metu, o Sveikatos apsaugos ministerija
skyrė 11 tūkst. savo medikų ir greitosios pagalbos darbuotojų, įsteigė 140
pirmosios pagalbos punktų ir 24 lauko ligonines, kuriose yra 4 tūkst. lovų.
Šeštadienį ministerija nurodė, kad į karalystę iš užsienio atvyko 1 728
841 maldininkas - daugiausiai per visą istoriją. Šiemetiniame hadže taip pat
dalyvauja šimtai tūkstančių Saudo Arabijos piliečių ir kitų gyventojų.