„Kairieji būsimuose prezidento rinkimuose turi tikrai neblogus šansus.
Aišku, tai priklausys nuo daugelio dalykų - ar sugebės susitarti, ar kels po
daugybę kandidatų. (...) Apskritai kairiesiems, jei jie sugebės susivienyti,
rinkimai gali būti palankūs. Kas bus kandidatas, aš nežinau“, - kalbėjo
G.Kirkilas.
Naujasis Seimo opozicijos lyderis tikino, kad prezidento postas nėra jo
gyvenimo tikslas.
Visuomenės nuomonių apklausos pastaruoju metu ypač nepalankios
socialdemokratų lyderiui.
Lapkričio 7-15 dienomis vykusios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos duomenimis, vos 1 proc.
apklaustųjų manė, kad geriausiai jų interesams atstovauja G.Kirkilas.
Per spalį vykusius parlamento rinkimus rinkėjams sureitingavus partijos
narių eiliškumą daugiamandatės apygardos sąrašuose, socialdemokratų vedlys
iš pirmos vietos smuktelėjo į trečią.
G.Kirkilo teigimu, tai, ar jis bus socialdemokratų kandidatas į
prezidentus ir ar liks vadovauti šiai partijai, paaiškės partijos
suvažiavime pavasarį.
Naujas Seimo opozicijos lyderis teigė, kad alternatyvią Vyriausybės
programą opozicija turėtų pateikti per mėnesį.
Nueinančioji G.Kirkilo vadovauta Vyriausybė ketina atsistatydinti
antradienį, po to, kai Seime prisieks naujosios Vyriausybės ministrai.
Pranešimas dėl Vyriausybės atsistatydinimo įtrauktas į ministrų kabineto
posėdžio darbotvarkę.
Prezidentas Valdas Adamkus lapkričio 28-ąją pasirašė dekretą, kuriuo
Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS - LKD) lyderį
A.Kubilių paskyrė naujuoju Lietuvos premjeru.
Ketvirtadienį prezidentas dekretu patvirtino 15-osios Vyriausybės sudėtį.
Naują ministrų kabinetą formuoti ėmėsi keturios į Permainų koaliciją
susibūrusios partijos - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai,
Tautos prisikėlimo partija, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro
sąjunga.
Prezidento rinkimų pirmąjį turą siūloma rengti kitų metų gegužės 17
dieną, o antrąjį - kartu su rinkimais į Europos Parlamentą (EP) birželio
7-ąją.