Jo teigimu, socialdemokratų Vyriausybė galėjo taip pat daugiau padaryti
modernizuojant namus ir įgyvendinant energijos taupymo programas.
„Manau, reikėjo principingiau elgtis su „Mažeikių naftos“ pinigais. Tada
galvojau, kad galima susitarti su politinėmis partijomis ir neišmokėti iš
karto tų 2 mlrd. litų - juo labiau, kad visi tuos pinigus pasiėmė ir
pamiršo, prisipirko importinių prekių ir šiek tiek pafinansavome blogąja
prasme einamosios sąskaitos deficitą. Buvo idėja ir paruoštas planas dalį tų
pinigų panaudoti 200-300 mokyklų renovacijai. Deja, to nepavyko padaryti „,
- paskutinėje savo kaip premjero spaudos konferencijoje pirmadienį
apgailestavo G.Kirkilas.
Anot jo, tuo metu galiojo indėlių grąžinimo įstatymas, kurį reikėjo
vykdyti, tačiau Vyriausybė galvojo, kaip sulėtinti indėlių grąžinimą, ypač
jau kai buvo pradėjusi augti infliacija.
„Mes įsivaizdavome, kad galima išdėlioti per ilgesnį laiką išmokas, jas
visą laiką planuoti iš Privatizavimo fondo arba biudžeto, o dalį tų pinigų
panaudoti būtent švietimo įstaigų remontui ir modernizavimui“, - teigė
G.Kirkilas.
Jo manymu, dabartinei Vyriausybei reikėtų išsiderėti didesnę paramą iš
Europos Sąjungos namų modernizavimui: „Kiek žinau, ir Andrius Kubilius apie
tai galvoja. Manau, yra galimybių tai padaryti, nes mes patys labai
branginame ir savo kaštus, ir turime labai daug nerenovuotų namų, renovavome
tik apie 2,5 procento“.
2006-ųjų gruodį gavusi daugiau nei 2 mlrd. litų už 31 proc. „Mažeikių
naftos“ akcijų, Vyriausybė 2007-aisiais grąžino 1,137 mlrd. litų valstybės
kompensacijų už nuvertėjusius rublinius indėlius.