Policija skėsčioja rankomis — prieš ekstremalus ji bejėgė.
Saulėtą spalį į tyrelį (Mūšos tyrelio telmologinis draustinis Žagarės regioniniame parke) spanguoliauti atėjusi moteris vos liko gyva: parkritusios į vaivorus jos vos nesuvažinėjo keturračiai.
Viešvilės valstybinis rezervatas iki šiol gydo keturračių motociklų išdraskytą Gličio pelkę.
Pagramantyje net kaimo kapinaitės neturi ramybės — pro koplytėlę, kapelių kalnelio šlaitais, tarsi velnią jodindama į žvyro karjerą kaskart vis riaumoja keturračių virtinė.
Ji dar ilgės: Aukštadvario regioniniame parke įsikūręs ekstremalių pojūčių mėgėjas ėmėsi keturračių nuomos verslo, o jo plėtrai prašo milijoninės Europos Sąjungos paramos.
Vos neužmušė uogautojos
Ruduo ir šįmet buvo ilgas ir šiltas. Spalį tebesitęsė bobų vasara, todėl Juzė Antanaitienė iš Juodeikių (Žagarės sen., Joniškio r.) nutarė dar nueiti į tyrelį spanguolių.
Rudenį pelkėje taip tylu, kad tyla net skamba.
Tą tylos skambėjimą nutraukė neaiškūs variklių garsai. Kiekvieną sekundę jie vis artėjo ir lyg baisus žvėris suriaumojo šalia uogautojos.
Juzė iš išgąsčio pamiršo, kad jau spalis ir seniai niekas nebedraudžia spanguoliauti. „Inspektoriai atsiveja, atims uogas“, — šmėstelėjo pirma mintis ir Juzė krito į vaivorus.
Moters galvūgaliu jos nepastebėdami purvais prasitaškė keturračiai...
Šį atsitikimą mums papasakojo Žagarės regioninio parko ekologas Raimondas Ginkus. Jis norėjo paklausti J.Antanaitienės, gal ji matė, kiek tų keturračių buvo. „Oi, sūneli, neklausk. Kokie trys tai tikrai“, — dar vis neatsipeikėjo moteris.
Žagarės regioninis parkas tebeskaičiuoja keturračių padarytą žalą.
Mūšos tyrelis — viena iš nedaugelio pelkių, išlikusių Šiaurės Lietuvoje. Iš jos išteka Mūša, Švėtės intakas Juodupis.
Aukštapelkėje teliūškuojasi vienintelis visame Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras.
Šis unikalus kampelis Žagarės regioniniame parke Vyriausybės nutarimu paskelbtas valstybiniu telmologiniu draustiniu.
„Pelkės yra apie pusantro tūkstančio hektarų. Ir viename jos gale išvažinėta, ir kitame“, — Žagarės regioninio parko ekologas sakė, kad nėra lengva apskaičiuoti padarytą gamtai žalą, ji kartais būna neapskaičiuojama.
Gerai, kad buvo spalis, o Viešvilės gamtos rezervate keturračiai pasirodė pavasarį — per patį paukščių perėjimą.
Nėra nieko šventa
Viešvilės rezervate yra daugiau nei 2,5 tūkst. ha ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Bendrijai svarbių buveinių. Jų lankymas, ypač per paukščių perėjimą, griežtai ribojamas. „Mes net pėsčiomis neiname, o jie motociklais atlėkė“, — rezervato direktorius Algis Butleris negalėjo ramiai kalbėti.
Unikalios pelkės augalija ir šiandien — po keturračių giliai įmintomis vėžėmis. 12 hektarų unikalios pelkės išmaknota.
„Žala — maždaug 60 tūkst. litų. Tai — tik toji, kurią galėjome apskaičiuoti. O kiek, kurios apskaičiuoti neįmanoma?“ — retoriškai klausė gamtos rezervato direktorius.
Gličio pelkėje, kurioje pavasarį maudėsi keturračiai, vestuves kelia tetervinai, vaikus peri gervės, kiti į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai.
Keturračių vairuotojams — nieko nėra šventa. Net kapinės.
Pagramančio regioninio parko direkcija nežino, kaip apsaugoti unikalias Šaukėnų kaimo kapinaites. „Kapelių kalnelio šlaitus baigia nuardyti keturračiai“, — skundėsi Pagramančio regioninio parko ekologas Tomas Kalašinskas.
Šaukėnų kapinaitės yra netoli Sungailiškių žvyro karjero, kuriame ekstremalių pojūčių mėgėjai treniruojasi keturračiais. Norėdami sutrumpinti kelią, jie suka pro kapinaites. Ant kalnelio tebestovi kryžiai, koplytėlė...
Pradėjo verslą
Niekas nežino, kiek šalyje siautėja tokių ekstremalų, niekas neskaičiavo, kiek yra registruotų ir neregistruotų, legalių ir nelegalių, gamyklinių ir savadarbių keturračių, tačiau aišku viena: prieš penketą metų pradėjęs populiarėti šis laisvalaikio pomėgis išplito kosminiu greičiu.
Tai įžvelgė ir tokių pat ekstremalių pojūčių mėgėjas — medžiojantis, nardantis ir važinėjantis motociklais 40 metų ūkininkas Algirdas Barščevičius. Metęs nederlingą Aukštadvario (Trakų r.) apylinkių žemę, jis pasinėrė į keturračių motociklų nuomos verslą.
Buvęs kaunietis, pagal Valstiečių ūkio įstatymą 1990 metais Dailydukų kaime nusipirkęs 24 ha žemės, sako viską išmėginęs: rugius sėjęs, karves melžęs, tačiau iš to naudos negavęs. Iš keturračių nuomos neabejotinai gaus.
A.Barščevičius mielai aprodė mums savo verslą ir pasidalijo mintimis apie jo plėtrą.
Sporto verslą A.Barščevičius pradėjo nuo sniego motociklų. Sniego motociklų paskirtis tokia pat kaip ir keturračių, tik šie vietoj ratų turi guminius vikšrus. Sniego motociklų verslininkas turi 11.
Maždaug prieš penkerius metus A.Barščevičius įsigijo ir keturračių motociklų. Šie yra dvejopi: vieni skirti sportui, kiti — ūkio darbams (pvz., sniegui nuo kelių kasti).
A.Barščevičiaus sportiniai keturračiai skirti pramogoms. Šiuo metu jis jų turi 16. Dar du — bagiai. Šie, pasak savininko, saugesnės transporto priemonės. Diržais pririštas motociklininkas jame sėdi kaip rėmuose, todėl apsivertus ar kur atsitrenkus mažesnė tikimybė susižeisti.
Ir sniego motociklus, ir keturračius, ir bagius A.Barščevičius nuomoja aštrių pojūčių mėgėjams.
Jų atvyksta įvairių — ir mokančių keturračiais važinėtis, ir niekada prie jų vairo nesėdusių. A.Barščevičius pats juos ir moko.
Sniego motociklais važinėtis A.Barščevičius moko prie pat namų esančioje dauboje — Aukštadvario žemės kalnuotos. Keturračiais moko pamiškėje įrengtoje trasoje.
Visi motociklai — dviviečiai. Tad jais vienu metu A.Barščevičius gali aprūpinti ne mažiau kaip 20 pramogautojų. Be to, kaip pats sakė, jis gali pasiskolinti keturračių ir aprūpinti jais tiek žmonių, kiek tik reikia.
„Aš dirbu su pramogų organizatoriais. Jei jie surenka didesnę grupę, negaliu jų apvilti“, — sakė A.Barščevičius.
Šį verslą A.Barščevičius ketina plėsti. Todėl jis, dar kaip ūkininkas, kreipėsi kaimui skirtos ES paramos. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007—2013 programos (KPP) priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ A.Barščevičius prašo didžiausios — apie 700 tūkst. litų paramos. Viso projekto vertė — 1,5 mln. litų.
Pagal jį pamiškėje, kur dabar jo nutiesta trasa, verslininkas norėtų pastatyti pavėsinių, pirtį, nakvynės namukų. „Dabar žmonės išlepinti, nori, kad tas motociklas jiems po slenksčiu stovėtų“, — dalijosi jis patirtimi.
Išgąsdino aplinkosaugininkus
Sužinoję apie šį A.Barščevičiaus projektą aplinkosaugininkai griebėsi už galvos. Ten, kur gyvena ir keturračių motociklų nuoma užsiima A.Barščevičius, yra valstybės saugoma teritorija — Aukštadvario regioninis parkas.
O prie daubos, kurioje mokomi motociklininkai, glaudžiasi Mergiškių gamtos rezervatas, kuriame — ir vėl: peri dančiasnapiai, švygždos, juodieji pesliai.
„Savo žemėje ką noriu tą darau“, — atrėmė verslininkas A.Barščevičius.
Tačiau jo išmokyti motociklininkai leidžiasi į regioninio parko miškus, pro itin saugomus gamtos paminklus ir piliakalnius.
Tačiau A.Barščevičius sako, kad jo aštrių pojūčių mėgėjai važiuoja per miškus tvarkingai vorele ir jokios žalos gamtai nedaro.
„Atvirkščiai, parkui gera darau: štai privažiavęs prie Velnio duobės nori nenori sužinai, kas ji tokia“, — sakė jis.
A.Barščevičius neneigė, kad ir jis, ir parko administracija nuolat gauna gyventojų skundų. Vieniems keturratininkai išvažinėjo pievas, daržus, kitiems sulaužė tiltelį...
„Kuo čia aš dėtas? Jei kas ką prie Vilniaus padarys, aš irgi atsakysiu?“ — pyko keturračių nuomotojas.
Nesugauna net policija
„Žinoma, kaip sakoma, nepagautas — ne vagis“, — A.Barščevičiaus nesiryžo kaltinti Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius.
Tačiau kaip atsiginti nuo keturračių daromos žalos, nežinojo ir jis. „Suvežėme didžiausius, kokius tik radome, lauko riedulius ir jais aptvėrėme Aukštadvario piliakalnį. Tačiau keturratininkai nustumdo ir juos“, — piktinosi parko direktorius.
Pagramančio regioninio parko darbuotojai kalnelį į Šaukėnų kapinaites nukaišiojo kuolais, tačiau keturratininkai ir juos apvažiuoja. Kai motociklininkai įvažiavo į itin branginamą Plynosios pelkę, Pagramančio gamtosaugininkai kelias savaites ėjo sargybą, tačiau keturratininkų pagauti jiems nepavyko.
„Jei ir pamatytume, kaip juos sulaikyti? Šoka per griovius, neria į pelkes“, — Viešvilės rezervato direktorius yra pastebėjęs, kad keturratininkai labai agresyvūs.
Tauragės gamtosaugininkams galėtų padėti pasieniečiai. Tačiau nejaugi vaikysis juos po pelkes? Dar daugiau žalos gamtai pridarys. „Nebent sektume juos sraigtasparniais“, — svarstė Viešvilės rezervato direktorius A.Butleris.
Net policija nuo pavasario ieško ir neranda rezervato pelkes suniokojusių keturračių. Dažnai jie būna be numerio, o žemėje palikti protektorių atspaudai policijai — ne įrodymas.
Tuo tarpu į klubus susibūrę ekstremalai nesidrovėdami propaguoja gamtos naikinimą. Štai klubo „Ekstreme d@ivers“ interneto puslapyje ekstremalai aprašo savo žygį į valstybės saugomą Čepkelių rezervatą.
Savo pasakojimą jie gausiai iliustruoja nuotraukomis. Po jomis — užrašai: „Žemė po kojom teliūškuoja“, „Nulipti pavojinga“. Ir pagaliau: „Įklimpau“. Nuotraukoje — pelkėje paskendęs keturratis. Ir herojai, kurių veidai nuotraukose atpažįstami. Ar ir jų policija neranda?
Įteisinti tik šįmet
Keturratis motociklas — keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius motociklus, kurios didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio cilindro darbo tūris didesnis kaip 50 cm (3), eksploatacinė masė ne didesnė nei 400 kg.
Keturračiai motociklai Lietuvoje įteisinti 2008 m. liepos 1 d. Šių transporto priemonių registraciją ir apskaitą tvarko VĮ „Regitra“.
Keturračių motociklų, kaip ir kitų transporto priemonių, eismo keliais tvarką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja kelių eismo taisyklės.
Keturračiai — nelaimė gamtai
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos apsaugos ir tvarkymo skyriaus vedėjas Eduardas Vaitkevičius:
„Pastaraisiais metais po miškus pasipylę keturračiai — tikra nelaimė gamtai. Motociklais išdraskomos miško paklotės, baidomi paukščiai, trikdoma kita gyvūnija.
Ekstremalių pojūčių ieškoma net pelkėse. Spanguolynai, gailiai, kitokia unikali pelkių augalija ir gyvūnija gula po keturračiais.
Tai vandalizmas, mūsų visų žemės išniekinimas. Saugomose teritorijose draudžiama bet kur, bet kaip ir bet kada važinėtis įvairiaratėmis motorinėms transporto priemonėmis.
Visų nacionalinių ir regioninių parkų apsaugos reglamentuose parašyta, kad važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones) draudžiama.
O draustiniuose atbudus gamtai ir jos intensyviausio vystymosi laikotarpiu jautriausiose vietose lankytojai apskritai nepageidaujami.
Keliais gali būti vadinami tik tie keliai, kurie atitinka Kelių įstatymo nuostatas. Visų miškuose ar laukuose esančių vadinamųjų šunkelių (miško ar lauko keliukų) vadinti keliais ir juose važinėtis motorinėmis transporto priemonėmis neturint ūkinio ar kitokio tikslo negalima. Nesvarbu, ar tai būtų valstybinė, ar privati žemė.
Važinėtis tokiais motociklais galima specialiose teritorijose (autodromuose, kartodromuose, karjeruose ir pan.).
Lietuva per maža, kad joje galėtų vykti Dakaro tipo raliai kaip Sacharos dykumoje ar Sibiro platybių bekelėse, kur tokios veiklos poveikis aplinkai yra nepalyginti mažesnis“.