Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis
nepamiršta įtarimų, esą kai kurie Lietuvos diplomatinės žinybos atstovai
praeityje galėjo turėti ryšių su KGB, rašoma „Lietuvos žiniose“.
„Faktų neturiu, tik informacijos, kad tokių žmonių esama, tačiau tai bent
jau kol kas nepatvirtinta. Kalbos iš nusipelniusių, autoritetingų ir
patikimų asmenų, Lietuvos diplomatų sklinda jau seniai. Pavardžių negaliu
nurodyti. Mano žiniomis, tokių žmonių tikrai ne vienas“, - sakė A.Ažubalis.
A.Ažubalis tikino jau susitaręs su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos
komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, kad liustracijos reikalų URK ir
NSGK galėtų imtis išvien. Anot A.Ažubalio, atliekant tyrimą svarbiausia būtų
ne „medžioti raganas“, o vykdyti įstatymus.
„Manau, kad toks tyrimas reikalingas ir naudingas, net būtinas“, -
pabrėžė konservatorius. Jis įsitikinęs, kad paaiškėjus buvusio
bendradarbiavimo su KGB faktams tokie diplomatai turėtų netekti pareigų
Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.
„Jie neturėtų atstovauti Lietuvai. Nesvarbu, NATO ar ne NATO valstybėse.
Neįsivaizduoju, kaip buvę KGB bendradarbiai, informatoriai ar agentai gali
užtikrinti saugumą ir kiek jų darbas atitinka Lietuvos interesus. Jei mes
žinome apie jų sąsajas su KGB, galime būti tikri, kad tai žino ir
specialiosios tarnybos, ir politikai tų šalių, kuriose jie atstovauja
Lietuvai“, - mano A.Ažubalis.
Jam ramybės neduoda dar metų pradžioje gautas Lietuvos ypatingojo archyvo
direktoriaus Ovidijaus Lėverio raštas, kuriame teigiama, kad „atliekant
paiešką nustatyta, jog dokumentuose, kuriuose minimi kai kurie nurodyti
asmenys, yra agentūrinės operatyvinės informacijos, atskleidžiančios
asmenis, slapta bendradarbiavusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis“.
Tačiau susipažinti su šia informacija neleidžia Valstybės saugumo
departamentas (VSD), nes esą negali patikrinti fonduose esančių dokumentų.
„Sunku dabar pasakyti, nes kalbama apie Liustracijos įstatymo pakeitimus,
apie Liustracijos komisijos nepriklausomybę nuo kitų institucijų, - sakė
Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas, paprašytas pakomentuoti, kaip
įsivaizduoja būsimą diplomatų liustraciją. - Manau, kad jei faktai, kurie
buvo minimi, yra tikri, jie turėtų būti patikrinti naujos Liustracijos
komisijos. Neapsisprendus dėl principų sunku ką nors komentuoti, tačiau
diplomatų neišskirčiau į atskirą bloką. Tik manau, kad tą procesą reikės
vykdyti ir galiausiai baigti.“
Anot A.Anušausko, tai bus „kiek kitoks priėjimas“ prie problemos.
„Mano galva, vienas elementų turėtų būti viešumas. Nebūtina visko
sugrūsti į ribojimų zoną. Reikia sukurti mechanizmą, kuris leistų vykdyti ir
ankstesnių Seimo komisijų nutarimus dėl liustracijos, kad turima informacija
būtų paviešinta“, - kalbėjo Seimo NSGK pirmininkas.
Tačiau kol nėra naujojo Liustracijos įstatymo projekto, tai lieka tik
spėlionės. Kada šis projektas galėtų rastis, A.Anušauskas nesiryžo
prognozuoti.
„Mūsų komisija neturi duomenų, apie kuriuos kalba ponas A.Ažubalis, -
sakė Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas, komentuodamas
diplomatų atvejį. -Yra du variantai. Vienas, kad jie anksčiau prisipažino.
Tada tai - valstybės paslaptis. A.Ažubalis komisijai siūlė nagrinėti, ar jie
nuslėpė bendradarbiavimą, tačiau tokios teisės neturime, nes tik vertiname
gautus duomenis. Ponas A.Ažubalis, matyt, gerai nepasiskaitęs įstatymo,
norėjo mums duoti tokių užduočių, kurių negalime atlikti.“
A.Urmonas teisiniu kazusu vadino istoriją, kai neseniai Lietuvos
ypatingojo archyvo atstovai pripažino, kad duomenų apie su KGB
bendradarbiavusius diplomatus esama, tačiau jų slaptumą saugo VSD, kurio
atstovai dalyvauja Liustracijos komisijos veikloje.
„Aš tikrai nežinau, ar tai, ką žino VSD, yra valstybės paslaptis, ar ne,
- prisipažino A.Urmonas. - Ką gauname, tą nagrinėjame. Kadangi nieko
negauname, nieko ir nenagrinėjame. Tokią keistą situaciją užprogramavo
įstatymų leidėjai.“