2008 m. lapkričio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 6,3 proc. atpigusios transporto grupės prekės ir paslaugos, 0,5 – drabužiai ir avalynė, 1 – ryšių grupės prekės ir paslaugos ir 2,3 proc. pabrangusios būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, 0,3 – maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai.
Įtaka bendrajam vartotojų kainų pokyčiui priklauso ne tik nuo prekės, paslaugos ar jų grupės kainų pokyčio dydžio, bet ir nuo to, kokia yra išlaidų šioms prekėms ar paslaugoms įsigyti lyginamoji dalis bendrose vartojimo išlaidose.
Vartojimo prekių kainos 2008 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn., sumažėjo 0,4, paslaugų kainos padidėjo 0,3 procento.
Transporto grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 15,7 procento atpigęs benzinas, 11,1 – dyzeliniai degalai, 7,4 – suskystintos automobilinės dujos, 0,7 procento – automobiliai. Tolimojo susisiekimo keleivinio geležinkelių transporto paslaugos pabrango 6,7 procento.
Drabužių ir avalynės grupėje dėl nuolaidų 1,9 procento atpigo avalynė. Drabužiai pabrango 0,1 proc., kiti aprangos gaminiai ir aprangos reikmenys bei drabužių valymo paslaugos – po 0,4 procento.
Sumažėjusios 1,2 procento judriojo ryšio ir 1,1 procento interneto paslaugų bei 1,5 procento telefonų įrangos kainos nulėmė ryšių grupės prekių ir paslaugų kainų pokytį.
Būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekių ir paslaugų kainų pokyčiui didžiausią įtaką darė 6,4 procento padidėjusios karšto vandens ir centralizuotai tiekiamos šilumos kainos. Taip pat šios grupės kainų pokytį veikė 1,5 proc. pabrangęs kietasis kuras ir 0,6 proc. padidėję būsto nuomos mokesčiai. Suskystintos dujos maistui gaminti atpigo 1,1 procento.
Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiui turėjo 2,3 proc. pabrangusios rūkytos dešros ir rūkyti mėsos gaminiai, 2,7 – virtos dešros ir dešrelės, 1,7 – žuvys ir jų produktai, 3,7 – vaisinės daržovės (agurkai, pomidorai, saldžiosios paprikos), 0,6 – duona ir kiti kepimo gaminiai.
Citrusiniai vaisiai atpigo 8,5, sūris ir varškė – 1,9, kiauliena – 1,7, kava – 2,6, aliejus – 1,6 procento.
Iš kitų prekių ir paslaugų, turėjusių įtakos 2008 m. lapkričio mėn. bendrajam vartotojų kainų pokyčiui, galima paminėti 1 proc. pabrangusius farmacijos gaminius, 0,4 – viešojo maitinimo paslaugas kavinėse ir baruose, 0,6 – cigaretes, po 1,4 – namų ūkio valymo ir priežiūros priemones, odontologų paslaugas ir 1,3 proc. atpigusius duomenų apdorojimo įrenginius, 1,5 – vaizdo aparatūrą, 0,9 – kosmetikos priemones.
2008 m. lapkričio mėn. metinė infliacija (2008 m. lapkričio mėn., palyginti su 2007 m. lapkričio mėn.) sudarė 9,1 procento. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė 11,6 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 22,6 – būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekės ir paslaugos, 15,5 proc. – alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai ir 4,5 proc. atpigę drabužiai ir avalynė.
Vartojimo prekės per metus pabrango 8,3, paslaugos – 11,6 procento.
2008 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 10,9 procento.
"DnB NORD" analitikai prognozuoja, kad sparčiai blogėjant šalies gyventojų ir verslo lūkesčiams, mažėjant vartojimui ir pabrangus kreditiniams ištekliams jau šiemet metinis Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas palyginamosiomis kainomis bus perpus lėtesnis palyginti su 2007-aisiais ir sieks apie 4 proc.
Mažiausiai artimiausius dvejus metus šalies ūkio plėtros rodikliai bus neigiami, teigia DnB NORD banko analitikai, pastebėdami, kad recesijos požymiai taps akivaizdūs jau šių metų pabaigoje.„Ateinančiais metais ir 2010 m. numatomas ekonomikos nuosmukis, realiosios gyventojų pajamos šį laikotarpį neaugs, padidės nedarbas, tačiau pagerės einamosios sąskaitos balansas," - sakė DnB NORD banko Ekonominių tyrimų grupės vadovas dr. Vadimas Titarenka.
Jis pastebi, kad investicinių prekių importo apimtis šiemet yra mažesnė nei prieš metus, todėl artimiausiais metais neverta tikėtis darbo našumo šuolio ar eksporto proveržio. Pesimistiškai nuteikia ir tiesioginių užsienio investicijų duomenys - grynasis tiesioginių užsienio investicijų į akcinį kapitalą srautas šiemet buvo neigiamas.Analitikai atkreipia dėmesį, kad lėtėjant ūkio plėtrai situacija darbo rinkoje pasikeis iš esmės.
Jie prognozuoja, kad nedarbo lygis per artimiausiu du metus gali išaugti iki 8 proc., o keletą metų itin sparčiai kilęs darbo užmokesčio augimo tempas tikriausiai atsiliks nuo infliacijos, kuri kitąmet turėtų sumažėti iki vienaženklio skaičiaus. Infliaciją ėmė stabdyti vidaus paklausos mažėjimas bei ES ir JAV ekonomikų sąstingis, kuris lemia pagrindinių išteklių pigimą pasaulio rinkose. Šių metų gruodį metinė infliacija turėtų sudaryti apie 10 proc., o kitąmet sumažėti iki 6 proc.
Atlikta pramonės ir paslaugų sektorių analizė rodo, kad recesija pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose ir mažėjantis vartojimas neigiamai paveiks daugumą ūkio šakų, sakė dr. V. Titarenka akcentuodamas, kad įvertinus esamą situaciją pagrindinis vyriausybės dėmesys turėtų būti skirtas makroekonominiam stabilumui ir fiskalinės drausmės atkūrimui.
„Jei naujoji vyriausybė neperžiūrės šalies biudžeto išlaidų ir pajamų santykio iš esmės, kitąmet fiskalinis deficitas bus žymiai didesnis nei planavo ankstesnioji vyriausybė - 2,9 proc. BVP. Tuomet jo finansavimui tektų skolintis daugiau ir brangiau, nes pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa, šalies skolinimosi reitingai mažėja, o Lietuvai jau ir taip reikia kitąmet pasiskolinti kelis milijardus litų ankstesnėms paskoloms grąžinti. Dabar ant ekonominių svarstyklių lėkštelių yra du svarsčiai: „susiveržti diržus" ir sutvarkyti visos šalies finansus arba statyti ūkio raidai nesveiką finansinę piramidę," - sako dr. V. Titarenko.