Lietuvos jūrų muziejus užsimojo Smiltynėje išplėsti delfinariumą, pastatyti čia poilsio ir sveikatingumo kompleksą. Galimybių studija jau parengta, numatytos statybos įtrauktos į Vyriausybės programą.
Bet šiuos planus stabdo artimiausias kaimynas – Žemės ūkio ministerijos Valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Mokslininkai baiminasi, kad plečiant muziejų nebeliks baseino.
Nors šis griuvena virtęs statinys daug metų nenaudojamas, žuvininkystės specialistai nė neketina jo perleisti visuomenės reikmėms. Tvirtinama, kad gavus lėšų čia bus įrengtos nykstančių jūros žuvų veisyklos.
Teismas įžvelgė pažeidimų
Trejus metus trunkančius ginčus dėl Smiltynėje numatomo statyti visuomeninės paskirties komplekso tik pakurstė muziejininkams nepalanki Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis.
Konstatuota, kad patvirtinus 13 hektarų žemės sklypo, kuriame yra baseinas, detaliojo plano projektą buvo pažeistos procedūros – neįvertinti Žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro interesai.
Teismo nutartis nuvylė paties populiariausio šalyje Lietuvos jūrų muziejaus vadovę Olgą Žalienę: „Nubrauktas mūsų įdirbis. Vadinasi, neteisėtai tvarkome ir delfinariumą, kuriam remontas tiesiog būtinas“.
Visi sumanymai pakibo ore
Jūrų muziejui rekonstruoti ir pramogų centro statybai iš Europos Sąjungos gauta vieno milijono litų parama.
Parengta galimybių studija su techniniais brėžiniais, poveikio aplinkai studija. Šiam projektui pritarė valstybės institucijos.
Kai kurie numatyti darbai jau atliekami – pradėtas rekonstruoti delfinariumas, bus tvarkomas ir akvariumo pastatas. Tolesnei Jūrų muziejaus plėtrai Vyriausybė numačiusi skirti apie 9 milijonus litų.
„Sustabdžius 70 mln. litų vertės projektą, ore pakibo ir dešimtmetį brandinta idėja įkurti delfinų terapijos centrą, kuris teiktų pagalbą autizmu sergantiems neįgaliems vaikams“, – kalbėjo O.Žalienė.
Griovys taps žuvų veisykla?
Klaipėdiečiai neprisimena, kada betonu išklotame 200 metrų ilgio ir 60 metrų pločio baseine pastarąjį kartą buvo atliekami moksliniai tyrimai.
Sugedus vandens tiekimo sistemai baseinas virto žolėmis apaugusiu 6 metrų gylio grioviu. Žuvininkai juo nesinaudoja nuo 1984 metų.
„Baseinas mūsų, apie jo perdavimą negali būti ir kalbos. Įrengsime jūrų akvakultūros centrą, veisime jūros žuvis“, – sakė Žuvininkystės tyrimų laboratorijos vadovas Šarūnas Toliušis.
Kada tai įvyks – neaišku. Žuvininkai planuoja tvarkyti baseiną įsitraukę į Klaipėdos universiteto vykdomą jūros studijų, mokslo ir verslo slėnio projektą. Iš valstybės tikimasi 5 mln. litų paramos.
Muziejininkai skeptiškai vertina žuvų veisyklų Kuršių nerijos nacionaliniame parke statybas, teigdami, kad dar sovietmečiu Smiltynėje iškilusiai žuvivaisos laboratorijai užtenka esamų patalpų.
Viltis susitarti nepalaidota
„Negi teks skelbti referendumą, ar reikalingas delfinų terapijos centras, poilsio ir sveikatingumo pastatai, kur žmonės galėtų maudytis atviruose baseinuose su šildomu jūros vandeniu?“ – stebėjosi O.Žalienė.
Žuvininkai savo ruožtu neriasi iš kailio įrodinėdami, kad laikas gelbėti Baltijos jūroje katastrofiškai mažėjančius verslinių žuvų išteklius – vokiečiai esą jau pradėjo dirbtiniu būdu veisti menkes ir otus.
Apleisto betono griovio perskirti kaimynai, regis, dar iki galo neprarado vilties suderinti žuvininkystės ir muziejaus plėtros projektus.
„Sutarkime, kad tik viešbučių Smiltynėje nestatysime“, – perspėjo Š.Toliušis.