Apgaulė netruko išlįsti iš maišo
„Ūkininko patarėjas“ rašė apie tai, kaip vienas apsukrus verslininkas ūkininkams Valuckams už 57 tūkst. Lt vietoj kokybiškos elitinės bulvių sėklos mėgino įbrukti iš Vokietijos atgabentą visišką šlamštą. Krovinys su 48 t tariamai elitinių bulvių sėklos jau buvo atgabentas į ūkininkų kiemą, tačiau pastariesiems įtarimą sukėlė tai, jog maišai su bulvėmis buvo nevienodo dydžio, o etiketės pribraukytos. Pasvėrus maišus paaiškėjo, kad jos nesveria net 100 kg, o juos pravėrus pasklido siaubinga smarvė, mat bulvės buvo apipuvusios, rauplėtos, daigai ištįsę ir pajuodę.
Iškviesti Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos bei Valstybinės augalų apsaugos ir karantino inspekcijos specialistai išanalizavo 200 bulvių gumbų bandinį ir nustatė sausąjį puvinį 1,5 proc., šlapiąjį puvinį 0,5 proc., 23 proc. pažeidimus paprastosiomis rauplėmis (daugiau nei 33 proc. paviršiaus), kad piktosios rauplės pažeidę 1,5 proc. gumbų. Taip pat tikrinimo akte tikrintojai pažymėjo, kad šių bulvių luobelė nelygi, paviršius žaizdotas, žaizdos plačios, negilios, sausos, rožinio atspalvio ir su grybo kvapu. Specialistai konstatavo, kad 33 proc. visų gumbų atrodo nekokybiškai, šios sėklinės bulvės iš esmės neatitinka reikalavimų, keliamų sėklinių bulvių pasėliams ir sėklinių bulvių gumbams.
Jie stebėjosi, kaip pardavėjai galėjo šį krovinį paženklinti išskirtinai elitinei sėklai skirtomis etiketėmis, mat ši procedūra yra kontroliuojama atitinkamų institucijų.
Abejonių kėlė ir tai, ar išties šį krovinį Lietuvoje registruota firma atvežė iš Vokietijos.
Ūkininkės A. Valuckienės nuomone, kažkas, matyt, išsivalė savo senus sandėlius: geresnes bulves atsirinko, o šias, užuot į šiukšlyną išvežę, suvertė į maišus ir mėgino parduoti.
Anot jos, beliko tik spėlioti, ar tai vokiečių „dovanėlė“ lietuvių ūkininkams, ar mūsų verslininkų gudrybės. Verslininkas, kuris Valuckams atgabeno šią „išskirtinę“ prekę, įtikinėjo, kad jam tai taip pat nemaloni staigmena. Anot jo, Vokietijos firma, su kuria jis bendradarbiauja jau ne vienerius metus, pati neaugina daržovių – ji iš augintojų superka bulves ir pagal užsakymus jas realizuoja. Šiuo atveju, verslininko manymu, sėklinės bulvės sandariai supakuotos maišuose pragulėjo 2-3 mėn., todėl prarado svorį ir prekinę išvaizdą. „Tereikėjo jas perrūšiuoti prieš parduodant ir viskas būtų buvę gerai, o jie tik etiketėse ištaisė pakavimo datą“, - tuomet stebėjosi savo kompanionų elgesiu verslininkas.
Nuostolius už šį krovinį Vokietijos firma neva jam pažadėjo kompensuoti, o ūkininkams Valuckams atsiųsti (kaip atsiprašymą) toną 15 veislių kitokių bulvių sėklos. Beje, verslininkas Valuckus dar mėgino įtikinti, kad, perrūšiavę ir tankiai susodinę „Bonus“ veislės „elitines“ bulvytes, gausią gerą derlių, o jei ne – nuostolius jis kompensuosiąs. Tačiau ūkininkų jam nepavyko įkalbėti – savo „elitiniam“ kroviniui teko ieškoti kito pirkėjo.
Apie 30 t (pigiai ar už dyką) išsigabeno kažkoks ūkininkas iš Dzūkijos. Smalsumo dėlei ūkininkai Valuckai, kruopščiai perrūšiavę, taip pat pasisodino kelias vagas šių „Bonus“ veislės bulvyčių. Eksperimentas pavyko. Ūkininkai įsitikino, jog teisingai pasielgė nepatikėję sukto verslininko gražbylystėmis ir nerizikavę šia „elitine“ bulvių sėkla užsodinti visų joms numatytų dešimties hektarų.
Eksperimentiniame lauke susiformavo „koralai“
Šiandien ūkininkai Valuckai jau su šypsena kalba apie nemažai rūpesčių jiems pridariusią istoriją. Tačiau per patį bulvių sodinimo įkarštį vietoj užsakytos elitinės bulvių sėklos gavę keliasdešimt tonų puvenų labai pyko. Jiems teko skubiai spręsti, kuo užsodinti bulvėms paruoštus plotus. Taigi vietoj elitinės bulvių sėklos dirvon bėrė kukurūzus... Na, o eksperimentams skirtame lauke, anot E. Valucko, gerai perrūšiuotas „Bonus“ veislės „elitines“ bulvytes taip pat ne sodino, o... sėjo.
„Norint bent kažkokį derlių iš to ploto gauti, šias bulves teko labai tankiai sodinti. Greta sodinome ir firmos atsiųstas „atsiprašymo“ maždaug 15 veislių bulves. Šios augo normaliai, tačiau „Bonus“ veislės bulvės jau iš pat pradžių atrodė varganai: lipo ant virkščių, augo kreivos, šleivos. Galiausiai ne gumbai, o kažkokie koralai susiformavo... Mūsų konsultantė iš „Kemiros“ firmos taip pat stebėjosi, kodėl tokie keisti dalykai dedas. Jos nuomone, tikriausiai buvo pažeistas šių sėklų augimo ciklas, o gal jos kokiais neaiškiais chemikalais buvo purkštos. Aišku viena, kad ta sėkla buvo nieko verta“, - eksperimento rezultatus konstatavo E. Valuckas. Jis pasidomėjo, kaip sekėsi šias bulves patikliam dzūkeliui auginti, kuris išsigabeno kone visą „elitinį“ krovinį. Pastarasis nenoriai apie tai kalbėjo, bet taip pat pripažino, kad derlius – ne stebuklas, bulvės užaugo kreivos šleivos...
Ūkininkai Valuckai, ne kartą nominuoti kaip vieni geriausių Marijampolės apskrityje, iš savo bulvių laukų iš viso prikasė apie 6 tūkst. t bulvių. Anot jų, šiemet buvo derlingi metai. Ūkininkai į 150 ha paprastai sodina 4-5 veislių bulves, tik šiemet ne sava valia išbandė visą eilę bulvių veislių. Nors tapo eksperimento vykdytojais, bulvių veislių asortimento savame ūkyje neketina plėsti. Valuckų teigimu, nusistovėjusios kelios patikimos bulvių veislės, kurias jie augina jau ne vienerius metus, ir tik kartais, įvairovės dėlei, įsigyja kokios nors naujos veislės sėklinių bulvių.
Ilgamečių bulvių augintojų nuomone, mūsų rinkai reikia kelių tipų bulvių. „Vieni mėgsta geltonas, miltingas, sukrintančias bulves. Tokias vadiname senovinėmis. Kiti pageidauja salotinių – tam labai tinka „Laura“ veislės bulvės. O štai vilniečiai ir kauniečiai dažniausiai nori, kad bulvės vidus būtų baltas, ne geltonas. Specialios veislės bulves auginame traškučių gamintojams. Visi renkasi kas kam patinka, kam ko reikia. O mums svarbu įtikti pirkėjui“, - bulvių realizavimo ypatumus aiškino E. Valuckas.
Ūkininkas tikino, kad šiemet bulvės neturėtų būti nuostolingos, tačiau realizacijos rūpesčių išvengti tikriausiai nepavyks.