Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad savo draugelius į svarbios ministerijos vadovo postą brukęs A.Valinskas vis dėlto buvo priverstas nusileisti prezidento, paskirtojo premjero ir visuomenės spaudimui.
Tačiau ar taip mano A.Valinskas ir jo ginklanešiai? Priešingai, jie džiūgauja laimėję politikos užkulisiuose vykusią pokerio partiją. Mat juokdario vietoje likęs Nidos ūkvedys esą tebuvo dūmų užsklanda.
Vienas Tautos prisikėlimo partijos lošėjų atvirai prabilo, kad nuo pat žaidimo pradžios pagrindinis jų švietalas buvo G.Kazlauskas. Visa kita – blefas, kurio reikėjo siekiant užmaskuoti įtampą, kylančią dėl kitų kandidatų.
Paprastai tariant, politikos naujokai pasinaudojo seniai žinomomis juodosiomis technologijomis. Bet kuo čia džiaugtis ir skelbti apie tai visam pasauliui?
Jei A.Valinskas iš tiesų nuo pat pradžių turėjo planą į ministrus prastumti partijos donorą, o savo draugelius išduoti ir panaudoti tiktai kaip patrankų mėsą, politikos senbuviai gal ir buvo apmulkinti.
Bet ar toks planas ne per gudrus net pačiam A.Valinskui?
Gal svaičiojimais apie juodosios magijos triukus tik bandoma pridengti gėdą dėl užsitęsusio erzelio aplink vieną savo kandidatą?
Bet kuriuo atveju atrodo, kad pokeris su kandidatu į aplinkos ministrus labiausiai bus pradžiuginęs lietuviškas partijas per įmones „Merko statyba“ ir „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ rėmusius estų milijonierius.
Kol lietuviai ieškojo išėjimo iš dūmų pilnų politikos užkaborių, ministru tapo kaimyninės šalies verslininkų statytinis.
Tiesa, A.Valinskas ir už jį pasiryžęs guldyti galvą.