„Gero pieno Lietuvoje trūksta, - bėdoja stambios pieno perdirbimo įmonės vadovas. Dėl to jo bendrovė žaliavą įsiveža iš Latvijos, nors už kilogramą tenka mokėti daugiau nei litą. Pasak verslininko, mūsų ūkininkams trūksta žinių apie kokybiško pieno gamybą, stokojama ateities vizijos, vienybės. Kaimiečiai laukia nuo debesies nužengsiančio mistinio Tado Blindos, kuris lieptų sumažinti išlaidas ir padidinti pajamas.
Taip kalbėjomės gerdami kavą VĮ „Pieno tyrimai“ surengtos konferencijos pertraukos
metu.
Pieno perdirbimo įmonių vadovai teigia, jog vidaus rinkoje suvartojame tik apie 50 proc. (pastaruoju metu apie 30 proc.) šalyje pagaminamo pieno. Kita dalis įvairių produktų pavidalu išvežama į užsienį. Verslininkai iš tribūnų guodžiasi, jog jų įmonių saugyklos pilnos pagamintos ir nerealizuotos produkcijos – sūrių, sviesto, pieno miltelių. Tačiau šio fakto nepatvirtino nė viena nešališka institucija, nors dvejus metus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis Žemės ūkio ministerijos ir Seimo žodžiu ir raštu prašė suteikti tokią galimybę (įsitikinti, kad pieno perdirbėjai nemeluoja).
Šią savaitę Vakarų Europos spauda pranešė, jog, palyginti su 2007 m., ES mažėja pieno produktų eksportas. Pavyzdžiui, per aštuonis šių metų mėnesius sviesto išvežta 102 tūkst. t (pernai – 189 tūkst. t), sūrio – 412 tūkst. t (pernai – 446 tūkst. t), mažėja ir lieso pieno miltelių, kazeino eksportas.
Tų pačių šaltinių duomenimis, ES šalyse superkamo pieno kaina didėja. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Slovėnijoje pieno žaliava kainuoja 1,12 Lt/kg, Prancūzijoje – 0,93 Lt/kg, Vokietijoje – 1,10 Lt/kg, Maltoje – 1,55 Lt/kg.
Mūsų šalies pieno perdirbimo įmonių vadovai dievagojasi, jog ir jie panašiai mokėtų, jeigu iš vienos vietos pasiimtų didelį kiekį kokybiško atvėsinto pieno.
Žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas pienas“ vienija 220 pieno gamintojų, per dieną parduoda apie 700 t geros kokybės atvėsinto pieno.
Tačiau kooperatyvo generalinis direktorius Ovidijus Drūlia teigia, jog Lietuvoje pieno supirkimo kaina išlieka mažiausia tarp visų ES narių.
Kooperatyvas bendradarbiauja su beveik visomis perdirbimo įmonėmis. Dauguma jų susitarimo už pieną atsiskaityti per mėnesį laikosi, tačiau kaina mažinama. Kooperatyvo valdyba su perdirbimo įmonių vadovais derasi dėl kitų metų sutarčių.
Pagal šiemet LŽŪU mokslininkų parengtą logistikos projektą šią savaitę vykusiame visuotiniame ŽŪK „Lietuviškas pienas“ narių susirinkime kalbėta apie naujo gamybinio padalinio (sąlyginis pavadinimas „Pienas LT“) steigimą.
Neseniai Žemės ūkio rūmuose vykusiame pieno gamintojų susirinkime beveik 600 narių vienijančio kooperatyvo „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Andriejus Stančikas kalbėjo apie pieno perdirbėjų vykdomą destrukciją. Geresnių kainų pažadais ūkininkai viliojami nedalyvauti kooperatyvų veikloje, o kooperatyvai žlugdomi vėluojančiais atsiskaitymais už parduotą produkciją, transportavimo paslaugas. Tokia taktika taikoma ne tik kooperatyvui „Pieno gėlė“, per dieną parduodančiam apie 70 t pieno, bet ir ŽŪK „Rešketėnai,“ vienijančiam 500 ūkininkų ir pristatančiam kasdien apie 25 t pieno, kitiems stambiems pieno tiekėjams.
Pieno gamintojus vienijančių kooperatyvų vadovai jau laidoja pavasarį puoselėtas viltis statyti pieno perdirbimo įmonę. Parodoje „AgroBalt 2008“ žemės ūkio bendrovės „Vėžionys“ (Prienų r.) savininkas Almantas Antanavičius pristatė iš Italijos parsivežtą vidutinio ūkio pieno perdirbimo cecho įrangą. Tačiau pieno gamintojai suabejojo galimybe realizuoti pagamintus sūrius.
Siaurėjant pieno produktų eksporto rinkoms, o kai kuriose ES šalyse ir kainoms, Lietuvos pieno perdirbimo įmonių vadovai taip pat ŽŪK „Lietuviškas pienas“ ėmė skaičiuoti logistikos išlaidas: atsisakė kai kurių pieno surinkimo punktų, nevažiuoja į tuos kaimus, kuriuos kerta konkurentų pienvežių maršrutai. Apie du kartus per mėnesį mažinamas pieno supirkimo kainas ūkininkai dejavo jau prieš rinkimus. Dabar šauk nešaukęs – niekas negirdi.
Kaip teigia ŽŪK „Lietuviškas pienas“ generalinis direktorius O. Drūlia, naujasis kooperatinis darinys „Pienas LT“ priklausys ir nuo ūkininkų vienybės, ir nuo jų finansinės paramos. Projektas turėtų „paguosti“ pieno perdirbimo bendrovių vadovus: žaliava jiems atvažiuotų tiesiai į įmonę. Transportavimo kaštais motyvuoti mažinamos kainos jie jau nebegalėtų.
Viltį žadinantis, ambicingas pieno gamintojų kooperatyvo projektas „Pienas LT“. Tačiau (prisimenant lietuvio būdą) nežinia, kiek ūkininkų patikės kooperacija, o kiek lauks atjojant Tado Blindos. Nuo debesies...