Ministras pirmininkas susitikime su žiniasklaida Briuselyje trečiadienį
užsiminė, kad su Skandinavijos vadovais gali būti kalbama ir apie bankų
Lietuvoje veiklą - kaip šie galėtų padidinti kreditavimą verslui.
„Mes susitvarkysime su deficitais, bet mums yra labai sudėtinga
susitvarkyti su pačia didžiausia problema, kurie yra ištikusi mūsų verslą -
tai, kad bankai, taip pat ir skandinaviški bankai, yra uždarę resursų
prieinamumą verslui“, - sakė A.Kubilius.
Anot jo, jei pavyktų rasti sprendimą kartu su Skandinavijos
vyriausybėmis, „tai būtų pati didžiausia parama“. Tam, anot A.Kubiliaus,
reikia įrodyti motininiams bankams, kad naujoji Vyriausybė pajėgi
susitvarkyti su viešaisiais finansais.
Lietuvoje veikia skandinaviško kapitalo bankai SEB bankas, „Hansabankas“,
„Danske bank“, „Nordea“, „DnB Nord“.
Interviu „Bloomberg“ televizijai A.Kubilius pažymėjo, kad Lietuva
neketina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo.
Pristačiusi Krizės įveikimo planą, kaip subalansuoti kitų metų biudžetą,
A.Kubiliaus Vyriausybė artimiausiu metu ketina pristatyti verslo skatinimo
planą. Ūkio ministras Dainius Kreivys jau anksčiau yra užsiminęs apie idėjas
mažinti įstatinį kapitalą mažoms įmonėms, o naujai kuriamos verslus
pirmaisiais metais atleisti nuo didžiosios dalies mokesčių.
Neįvardijamas bankas uždarė 150 mln. litų paskolos liniją
Vieną didžiausių Lietuvos komercinių bankų
valdantys skandinavai uždarė 150 mln. litų kredito liniją, skirtą verslo ir
kitiems projektams.
Toks sprendimas priimtas neva po itin niūrias artimiausios ateities
perspektyvas žadančių naujojo Lietuvos premjero ir eurokomisarės Dalios
Grybauskaitės pareiškimų, pareiškė Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
Artūras Zuokas, rašo „Kauno diena".
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė žinantis atvejį, kai
nuskambėjus vieno politiko pareiškimui komercinis bankas apsisprendė
neskolinti lėšų valstybei. Tačiau jis atsisakė atskleisti, kuris bankas
priėmė tokį sprendimą.
Jo teigimu, kad Lietuvos politikų pareiškimai nėra svarbiausias svertas
bankams apsisprendžiant dėl kreditų politikos šalyje. Lemiamos įtakos turi
objektyvūs veiksniai ir padėtis pasaulinėje finansų rinkoje.
„Nesureikšminkime mūsų politikų kalbų įtakos. Pažvelkime, kaip elgiasi
kitų šalių bankai. Visur tendencija ta pati - skolinama labai atsargiai.
Bankai patys puikiai įvertina riziką ir tam nereikia konsultuotis su
politikais", - aiškino G.Nausėda.
Pasak G.Nausėdos, pastaruoju metu šalies politikų pareiškimai šiek tiek
sušvelnėjo.
„Gal iškart po rinkimų politikai norėjo geresnės visuomenės paramos
priimant drastiškas krizės įveikimo priemones? Dabar tiek A.Kubiliaus, tiek
naujųjų ministrų komentarai tapo nuosaikesni ir priimtinesni", - kalbėjo SEB
banko prezidento patarėjas.
Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė lapkričio pabaigoje pareiškė,
kad tokios blogos padėties kaip Lietuvoje nėra nė vienoje šalyje.
Trečiadienį Briuselyje ji sakė, kad krizės įveikimo planas yra per švelnus,
o šalyje būtina stabdyti vartojimą. A.Kubilius iki rinkimų labai gąsdino
šaliai gresiančiu bankrotu.