Naujoji valdžia, neturinti nei laiko, nei noro smulkintis, iškart drėbtelėjo iš peties – žemės ūkio ministras visą ministeriją tempia į Kauną, kuriame augo, kurį valdė ir kuriame yra renkamas į Seimą.
Vieni pradėjo rimtai skaičiuoti, kiek valstybė sutaupys ministrui tiesiai iš savo ūkio pakaunėje važinėjant į darbą ir kiek praras šimtams valdininkų ten lakstant.
Jaunasis šio miesto meras, visuomet klusniai vykdantis partijos dėdžių ir tetų patarimus, jau piešia žėrinčią didžiulio naujo pastatų komplekso viziją.
Tik keli nupiepę šios idėjos kritikai sumurmėjo: tai – beprasmybė ir tuščias valstybės išteklių švaistymas.
„Bet juk taip pagaliau pradedame tolydžią regionų plėtrą“, – džiugiai šaukia naujoji valdžia. Puiku. Tiktai būkite nuoseklūs.
Pavyzdžiui, Susisiekimo ministeriją tokiu atveju reikėtų kelti į Klaipėdą, iš kurios yra naujasis ministras E.Masiulis.
O Palanga virstų tikru pajūrio perlu, ten perkėlus Vidaus reikalų ministeriją. Juk naujasis jos vadovas – iš ten.
Beje, net ir pati sostinė netolygiai plėtojama. Todėl į Lazdynus, kur takus yra pramynęs naujasis ministras, tikrai būtų galima perkelti Švietimo ir mokslo ministeriją. O sveikatos apsaugos ministras galėtų pasirūpinti Žirmūnų, nors jo ir neišrinkusių, gerove.
Bet ar neliks užmirštas premjerą renkantis Antakalnis?
Nesutinku su klastingąja opozicija, pasiūliusia Vyriausybės kanceliariją perkelti į Balbieriškį. Juk tenykščiai į Seimą kairįjį J.Palionį išrinko.
Manau, kad būtent Antakalnio rinkėjai nusipelnė savo akimis matyti, kaip jų valdžia dirba jų naudai.