Nors visos trys Baltijos šalys dažnai vertinamos kaip vienas regionas su tomis pačiomis problemomis, mūsų ekonominė situacija yra panaši tik iš pirmo žvilgsnio, nes skiriasi realioji ūkio struktūra.
Latvijos ekonomikai itin reikšmingas transporto sektorius, kuris aptarnauja prekių srautus į Rusiją. Iš dalies tai yra svarbus lėšų šaltinis ir Estijai. Kitaip nei kitose šalyse, Lietuvoje didesnis vaidmuo tenka pramonei, ypač energetikos sektoriui.
Transporto paslaugos yra jautresnės ekonominiams pokyčiams – jos greičiau patiria nuosmukį ir greičiau atsigauna. Pramonės gamyba, ypač jei ji yra diversifikuota, kinta lėčiau, todėl Lietuvos ekonominė situacija sudėtingesniais metais paprastai būna stabilesnė. Tai liudija ir skirtingos įvairių ekonominių Lietuvos rodiklių tendencijos – nors valstybės biudžeto pajamos mažėjo, bet eksportas, be mineralinių produktų, spalio mėnesį palyginus su praėjusiais metais padidėjo 6,2 proc.
Statybų ir vartojimo bumas, spartus darbo užmokesčio augimas buvo veikiamas integracijos ir gyvenimo lygio artėjimo prie ES vidurkio, jei šių reiškinių nebūtų buvę, emigracijos pasekmės būtų dar skaudesnės.
Trijų Baltijos ūkių bendras bruožas yra tai, kad mažos mūsų vidaus rinkos negali būti ilgalaikiu tvariu ekonomikos augimo šaltiniu ir mes esame priklausomi nuo padėties kitose šalyse, kurioms teikiame paslaugas ir prekes.
Panašumų niuansai
Estijos ir Latvijos rinkos dėl objektyvių priežasčių – nacionalinės gyventojų sudėties ir tiesioginio susisiekimo – artimiau susijusios su Rusijos rinka. Dėl šios priežasties neigiamos tendencijos Rusijoje visada greitai atsiliepia Latvijai bei Estijai ir atvirkščiai. Tiesa, Estijos padėtį stabilizuoja glaudūs ryšiai su Suomija.
Lietuvos padėtis yra kitokia, nes dalis gamybos sektoriaus produkciją parduoda Vakarų ir Šiaurės Europos įmonėms. Nors Rusijos ekonomikos bumo metais Lietuvoje ir padidėja prekybinių santykių su Rusija (tiesioginių arba per Latviją) lyginamasis svoris, Lietuvos strateginis tikslas yra glaudesnė integracija su didžiosioms ES šalių ekonomikomis, siekiant tapti didžiųjų korporacijų tiekimo grandies sudėtine dalimi.
Prancūzija jau siūlo mums strateginę partnerystę, dar nuo nepriklausomybės laikų tradiciškai mūsų partnere buvo Didžioji Britanija, daug bendrų interesų mes turime su savo šiaurės kaimyne Švedija, centrinėje Europoje geru mūsų partneriu galėtų tapti Austrija, turinti didelę darbo panašiose rinkose patirtį.
Krizė Rusijoje ir ketinimai įgyvendinti ekonomikos skatinimo programas ES šalyse yra puiki proga išplėsti į Vakarus orientuotą Lietuvos ekonomikos dalį. Tai paspartintų naujų žinių ir technologijų skvarbą i Lietuvos ūkį. Ekonominių tyrimų duomenys rodo, kad naujų žinių įsigijimas dirbant kartu su Vakarų partneriais padėjo sparčiai modernizuoti Lietuvos ūkį pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu.
Beje, šiai ekonomikos skatinimo priemonei nereikėtų papildomų lėšų.
Reikia tik sutvarkyti mokesčių administravimą ir pagreitinti PVM grąžinimo procesą, sutrumpinti įmonėms nusidėvėjimo atsiskaitymų terminus, turi būti priimti skubūs sprendimai pasirašant sutartis dėl smulkaus verslo kreditavimo. Šias sutartis Čekija ir Ispanija jau pasirašė, o Lietuva vis dar delsia. Tai padidintų bankų likvidumą ir sumažintų palūkanų normas rinkoje.
Daugiau naudingų ekonominių sprendimų būtų galima pasisemti iš kitų šalių teikiamų ekonomikos skatinimo programų. Mums seniai reikia pradėti vykdyti gerai koordinuotą politiką ES viduje ir suintensyvinti santykius tiek dvišaliu, tiek ES lygiu.
Todėl sunku suprasti, kodėl dabar siūloma užsienio politikoje skatinti kontaktus su smunkančia Rusijos ekonomika.
Rytų kaimynystės politikoje turime padėti demokratinėms mūsų kaimynėms įsidiegti ES standartus tiek institucijų veikloje, tiek ekonomikos valdyme.
Balansas - siekiamybė
Ekonominės politikos vidutinės trukmės sprendimas turėtų būti siekti valstybės biudžeto balanso. Kaip ir daug kitų ES šalių siūlo savo ekonomikos skatinimo programose, vidutinės trukmės biudžeto planas turi numatyti, kad Lietuva palaipsniui sumažins deficitą.
Šiuo metu reikėtų suvokti, kad staigus biudžeto išlaidų mažinimas įtrauks Lietuvos ekonomiką, kaip tai jau atsitiko Latvijai, į žemyn vedančią spiralę. Jos veikimas pasireiškia paprastai - išlaidų mažinimas lemai BVP mažėjimą, ta,i savo ruožtu, mažina pasitikėjimą, kas pavojinga pasaulinės finansų krizės akivaizdoje, ir stumia šalį į dar didesnį nuosmukį, o tuomet vėl reikia mažinti biudžeto išlaidas.
Juolab, kad jau dabar yra norinčių formuoti neigiamus gyventojų lūkesčius tiek dėl asmeninių ambicijų, tiek dėl psichologinių savimonės dalykų. Geriausias pavyzdys yra skelbiama informacija apie vėluojančius atlyginimus ir biudžeto mokėjimus. Iš tiesų tokia informacija liudija ne tiek apie Lietuvos ekonomikos problemas, kiek apie tai, kad stokojame specialistų, mokančių tinkamai valdyti valstybės iždo pinigų srautus.
Dabar prognozuoti Lietuvos biudžeto deficitą sunku, nes nelabai aišku, kokios bus šalies pajamos, kurių didelę dalį sudaro ES parama. Dėl biurokratinių suvaržymų tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu Lietuvos įmonės negali greitai pasinaudoti struktūrinių fondų parama. Apie tai reikėtų drąsiai kalbėti aptariant ES ekonomikos atstatymo programą.
Nesinaudoja visais instrumentais
Spartaus šalies augimo periodui buvo būdingas neefektyvus išteklių naudojimas. Lietuvos bankas net nepasinaudojo visomis turimomis valiutų valdybos priemonėmis, kad apribotų pinigų kiekio didėjimą įvesdamas papildomus reikalavimus komerciniams bankams paskolų bumo metu.
Tiesą sakant, dabar Lietuvos bankas taip pat mažai daro, kad palūkanų normos litais vietos rinkoje mažėtų.
Valiutų valdyba veikia cikliškai – kai valiuta išvežama iš Lietuvos, atitinkamai mažėja litų apyvarta, jų ima trūkti ir auga paskolų kaina.
Tačiau Lietuvos bankas galėtų pasiskolinti lėšų iš Europos centrinio banko ir padidinti rinkos likvidumą. Tam tikrose ribose valiutos valdybos modelis tokias operacijas leidžia.
Europos centrinio banko specialistų dėmesys ir patarimai, sprendžiant šias problemas, labai praverstų.
Todėl Vadovų Tarybos susitikime Lietuvai naudingą poziciją galima būtų apibūdinti taip – santūri ekonominė ekspansija, pagrįsta efektyvesniu ir spartesniu ES lėšų įsisavinimu.
Išlaidų konsolidavimas, numatant jo subalansavimo perspektyvą 2010 metais ir euro įvedimą 2011 metais, daugiau dėmesio tam, kaip didžiųjų ES šalių ekonominiai sprendimai veikia mažas, dėl integracijos į ES bendrą rinką investicijų struktūrinėms reformoms įgyvendinti vis dar reikalaujančias ekonomikas, kaip Lietuva.
***
Dr. Margarita Starkevičiūtė yra Europos Parlamento narė