„Manau, kad jis dar per švelnus, palyginkite su Latvijos variantu“, - po
susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi žurnalistams trečiadienį
Briuselyje sakė komisarė, atsakinga už biudžetą ir finansinį programavimą.
Pasak jos, Lietuvai dabar svarbiausia stabdyti vartojimą.
„Valstybės, kurios turi tokį didžiulį deficitą ir neturi lėšų ne tik
viduje, bet ir negali skolintis, bent jau artimiausiu metu turi stabdyti
vartojimą. O krentant kainoms, dėl ekonominio nuosmukio, dar mažinti
vartojimo mokesčius yra tiesiog didelė didelė klaida“, - tvirtino
eurokomisarė.
„Nagrinėti atskirą vieną ar kitą priemonę komisija tikrai nesiryš, bet
reikalaus, kad regionas turėtų adekvačią programą, sugebėtų suvaldyti
finansinę situaciją artimiausiu laiku, nes tai yra ta aktualija, kurią
reikia spręsti šiandien“, - teigė D.Grybauskaitė.
Anot jos, ar Lietuvos planas adekvatus, bus matyti, kai bus priimtas
biudžetas: „Programa yra gerai, bet realūs darbai yra dar geriau“.
Komisarės teigimu, jau dabar kai kurios šalys negali pasiskolinti
tarptautinėje rinkoje, todėl būtina bet kokiomis, net ir pačiomis
nepopuliariausiomis priemonėmis subalansuoti biudžetą.
„Mes jau šiandien turime informacijos, kad viena ar kita vyriausybė
nebegali skolintis rinkose, nors jų padėtis daug geresnė nei Lietuvos.
Skolinimosi sąlygos blogėja arba jų visai nebelieka išorėje. Su tokiu
deficitu, kuris užplanuotas pateiktame kitų metu biudžeto projekte, iš tiesų
valstybė bus tiesiog nemoki. Visos priemonės - galbūt ir labai griežtos, ir
labai nepopuliarios, bus būtinos. Ir kuo ilgiau tų priemonių nebus, tuo
sunkesnės ir drastiškesnės jos bus būtinos vėliau“, - teigė D.Grybauskaitė.
Jei Vyriausybei pavyks įgyvendinti suplanuotas priemones, jų finansinis
efektas bus iki 5,3 mlrd. litų.
Krizės įveikimo plane numatyta, jog apie 2 mlrd. litų bus surinkta
papildomų pajamų į biudžetą, o dar 2 mlrd. litų sutaupyta mažinant
valdininkijos išlaidas, atsisakant lengvatų. Dar apie 1,3 mlrd. litų
planuojama gauti pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas bei sumažinus įmokos
dalį į privačius pensijų fondus.
Gyventojų pajamų ir pelno mokesčių tarifus nuo kitų metų ketinama
suvienodinti iki 20 proc., o pridėtinės vertės mokestį padidinti iki 19
procentų. Dabar gyventojų pajamų mokestis siekia 24 proc., o pelno - 15
proc.
„Sodros“ įmoka antros pakopos privatiems pensijų fondams bus sumažinta
nuo 5,5 proc. iki 3 proc. darbuotojo darbo užmokesčio, mokamo „Sodrai“.
Bus naikinamos visos dabar galiojančios PVM lengvatos, išskyrus už
šilumos energiją, be to, bus atsisakoma ir gyventojų pajamų mokesčio
lengvatų, pavyzdžiui, už įsigytą naują kompiuterį ar būsto paskolos
palūkanas.
Ketinama keisti gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamo minimumo
skaičiavimo tvarką, bus mažinamos kai kurios socialinės išmokos.