Atrankos anketose paklausti, kokio pagrindinio prizo norėtų, jei laimėtų šį žaidimą, vaikai nurodė būtent šią svajonę.
Į Prezidentūrą atvykusi protingiausia Lietuvos šeštokė Milda Jundulaitė iš Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos prisipažino, kad šis susitikimas jai – pats geriausias prizas.
„Prezidento kabinetas labai jaukus ir gražus. Norėčiau kada nors jame dirbti, tačiau net neabejoju, kad tai nepaprastai sunkus darbas. Galbūt užaugusi tapsiu teisėja ar advokate – noriu padėti žmonėms, ginti jų teises“, – sakė M.Jundulaitė.
Sumaniausias aštuntokas iš Siesikų vidurinės mokyklos Gediminas Šataitis po susitikimo plačiai šypsojosi – prezidentas jam pasirodė be galo paprastas ir mielas žmogus.
„Džiaugiuosi, kad dalyvavau žaidime „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“. Pabuvau televizijoje, susitikau su prezidentu, pasitikrinau savo žinias – tai didelė pergalė“, – prisipažino Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos dešimtokas Maksimas Solovjovas.
Prezidentas į susitikimą taip pat pasikvietė Lauryną Grušą iš Tytuvėnų.
Šis aštuntokas žaidimo nelaimėjo, tačiau pagautas azarto žaidimo metu prisipažino: „Norėčiau gerai baigti mokyklą, o vėliau tapti Lietuvos prezidentu“.
V.Adamkus moksleiviui pažadėjo, kad jei prieš pasiryžtant tapti valstybės vadovu reikės patarimų, mielai gali į jį kreiptis.
Ar prezidento postas – išties svajonių darbas?
„Priklauso nuo to, ko žmogus siekia: tarnauti žmonėms ar asmeninės garbės. Prieš žengiant šį žingsnį reikia viską gerai apgalvoti. Juk davęs priesaiką prisiimi milžinišką atsakomybę ir atsisakai asmeninio gyvenimo“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Adamkus.
