Sostinės Katedros aikštėje vokietis šviesos menininkas Gertas Hofas surengė šviesų, fejerverkų ir muzikos šou.
Spektaklis skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui, taip pat paskelbė programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ pradžią.
Prieš tai 22 val. 45 min. vilniečius ir miesto svečius pakvietė Sporto rūmai, ant kurių stiklo scenos buvo rodomas miuziklas „Spragtukas“.
Čia sužibėjo 150 Lietuvos atlikėjų, susirinkusiuosius nustebino vaizdo projekcijos, šviesų ir specialiųjų efektų šou.
Susirinkusieji senųjų metų palydėti į Katedros aikštę išvydo įvairiausių prožektorių skleidžiamą šviesą, kuri buvo matoma beveik 60 kilometrų už miesto. Renginio metu iššauta tūkstančiai fejerverkų.
Reginio centru tapo Vilniaus arkikatedra, kurią apgaubė Lietuvos vėliavos spalvų bengališkosios ugnys, paskui Katedros projekcija buvo švystelėta į dangų ir apgaubta mėlyna Europos Sąjungos vėliavos spalva su žvaigždžių ratu.
Minia išgirdo lazerio spinduliais sukurtą Gedimino strėlės šūvį į geležinį vilką, o vienu metu danguje sušvito Lietuvos tūkstantmečio saulė.
Galiausiai žiūrovus pamalonino Vilnios peizažo instaliacijos danguje ir didžiulis fejerverkas.
Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus sveikinimas Lietuvos žmonėms Naujųjų metų ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio pradžios proga:
"Mielieji Lietuvos žmonės, šiemet, sutikdami Naujuosius, kartu su Lietuva žengiame į antrąjį savo istorijos tūkstantmetį. Nuoširdžiai linkiu, kad šie metai, nors girdime neramių prognozių, būtų kuo šviesesni ir geresni mūsų valstybei, mums visiems.
Pirmasis Lietuvos tūkstantmetis glaudžiai buvo susipynęs su Europos istorija: kūrėme, gynėme ir saugojome savo valstybę, išgyvendami netektis ir vėl atkakliai siekdami laisvės.
Šiandien, pradėdami rašyti naują istorijos puslapį, liudijame paprastą, bet gilią tiesą: Lietuva buvo, Lietuva yra ir Lietuva bus. Kad ir kokie sunkumai mūsų lauktų, kad ir kokias negandas tektų įveikti. Mus kamuoja daugybė problemų, tačiau kurios valstybės ar tautos istorijoje jų nebuvo?
Mums iškyla sunkumų, tačiau savo ir savo valstybės gyvenimu įrodėme, jog ateitį gebame kurti. Lietuvos istorinio gyvavimo tikslas, siekiamybė ir prasmė - savo pasaulėžiūra, kultūra būti Europoje ir būti Europa.
Lietuva, pradėdama antrąjį tūkstantmetį, nuo tų laikų, kai Europos dokumente pirmą kartą paminėtas jos vardas, pristato pasauliui Vilnių, šiemet pelniusį teisę vadintis Europos kultūros sostine.
Tuo Lietuva dar kartą patvirtina ir įtvirtina savo istorinės raidos kryptį. Vilnius tikrai vertas šio garbingo titulo. Savo nepakartojamu veidu ir siela, savo žmonėmis, saugančiais praeitį ir kuriančiais ateitį, savo pavyzdžiu, kuriuo sekė kiti Lietuvos miestai.
Ta kūryba vyksta kasdien kiekvieno iš Jūsų širdyje, kiekvieno iš Jūsų mintyse ir išreiškiama kiekvieno iš Jūsų darbais.
Ačiū visiems, šioje kūryboje negailintiems nei fizinių, nei dvasinių jėgų.Šiemet ilgai lauktas šventes švęsime kukliau negu manėme. Gal ne visos idėjos bus įgyvendintos, ne visi lūkesčiai išsipildys. Tačiau juk mums teko išskirtinė gyvenimo dovana - praverti mūsų antrojo tūkstantmečio duris.
Sveikinu Lietuvą, žengiančią per istorinį slenkstį. Sveikinu visus mūsų antrojo tūkstantmečio žmones ir linkiu, kad prasidedantys metai suteiktų Jums Laimės, Stiprybės ir Ištvermės".