Jau senokai nebuvo juntamas toks atodūsis, kai Naujųjų laukiama ne su viltimi, bet krūpčiojant dėl ateities. Ekonominė krizė praėjusių metų pabaigoje tapo baubu viso pasaulio žmonėms.
Tiesa, vieni ekspertai ramino, jog sunkmetis nebus toks baisus kaip nelemtoji 1929 metų krizė. Esą jau 2009 metų antroje pusėje viskas stos į savo vėžes.
Tačiau daugelis pasidavė bauginimams, kad bankų griūtys tėra tik pradžia. Kad milžiniškos valstybių finansinės injekcijos tik laikinai išlaikys ant vandens skęstantį ekonomikos laivą, ir jis vėl pradės grimzti į dugną dėl besaikio žmonių godumo.
Netikrumo ir nepasitikėjimo nuotaikomis tokiu metu užsikrečia ir kai kurios valstybės ar jų režimai, o pastarieji gali tapti neprognozuojami.
Bet paprastiems žmonėms teks užsiimti savais rūpesčiais. Tad galvoti, kokių priemonių imasi valdžia, dažniausiai teks pilvu.
Kitaip sakant, pasaulio problemos eiliniam piliečiui rūpės dar mažiau nei anksčiau. Neišsipildžiusios naujojo tūkstantmečio svajonės gali priminti seną taisyklę – žmonija nesimoko iš savo ar istorinių klaidų.
Štai laikrodžiams skaičiuojant paskutines 2008 metų dienas, pasaulyje vėl liejosi kraujas. Prieš Naujuosius vėl įsižiebęs palestiniečių ir Izraelio konfliktas tik parodė, jog nesutariančios pusės taip nieko ir nepasimokė.
Į „Hamas“ smogikų smurtą Izraelis atsakė triuškinama jėga, o tai nežada nieko gera patiems izraeliečiams – tik naują savižudžių išpuolių bangą.
Prisiminkime ir tai, kad taikos procesas Artimuosiuose Rytuose jau ne vieną dešimtmetį yra tarptautinės bendruomenės dėmesio centre.
Mat Izraelio ir palestiniečių problema yra daugelio konfliktų šiame regione kertinis akmuo.
Net ir įvertinant smurtą visame pasaulyje, o konfrontacinę politiką teisinant istorine žydų ir palestiniečių priešprieša, sutariama, jog taikos rakto Artimuosiuose Rytuose suradimas būtų turbūt svarbiausias šių laikų laimėjimas.
Juk kiekviena JAV administracija vos ne garbės reikalu laiko prisidėti prie šios problemos sprendimo.
Šiemet ypač daug vilties teikia išrinktasis JAV prezidentas B.Obama. Dar neįžengęs į Ovalinį kabinetą, jis buvo išrinktas 2008 metų žmogumi, į kurį – naiviai ar ne – krypsta daugelio žmonių akys. Su permainų vėliava į politikos olimpą iššovęs B.Obama jau nuo sausio 20-osios bandys įrodyti, ko jis vertas.
Žinoma, girdėti kalbų, kad jis pirmiausia rūpinsis savo piliečių reikalais, – juk visuotinės krizės užuomazgos kilo būtent JAV.
Tačiau B.Obamai neišvengiamai teks atkreipti dėmesį į opiausias šių metų pasaulio žaizdas. Mat JAV, nepaisant stiprėjančios konkurencijos, išlieka vienintele valstybe pasaulyje, galinčia – vykusiai ar ne visai – spręsti globalias problemas.
Iššūkis B.Obamai bus senosios administracijos palikta košė Irake ar Afganistane. Šiuose karštuosiuose taškuose šįmet tikimasi arba persilaužimo požymių, arba to, ką jau ne sykį trimitavo kai kurie ekspertai.
Esą JAV galia nyksta, ekonominė krizė tebuvo dar vienas į nokdauną galingiausią valstybę pasiuntęs smūgis, o pralaimėjimas Afganistane ar Irake gresia gėdingu nokautu.
To dabar ypač tikisi Rusija, kurioje autoritarinio režimo šalininkai savo dantis šiepia vis drąsiau. Praėjusiais metais Gruziją sumindę Rusijos lyderiai tikriausiai jaučiasi kaip niekad tvirti.
Galima neabejoti, kad jie ir toliau tikrins įžūlumo ribas, dangstydamiesi „daugiapolio pasaulio vizija“ ir būtinybe kurti naują saugumo sistemą Europoje.
O pastarojoje jau ne vienas ekspertas įžvelgė silpnumo požymių – visos kalbos apie energetinį saugumą baigėsi tik ambicingais pažadais. Tad abejotina, ar europiečiams šiais metais rūpės kas nors labiau, kaip tik kapanotis iš krizės ir nepykdyti Maskvos.
O Rusijai pykti tikrai teks. Juk ekonominė krizė smarkiai aptirpdė ir josios atsargas.
Tad nerimstantiems Rusijos žmonėms Kremlius tegalės pasiūlyti daugiau pompastikos – karinę galybę rodančius paradus ir perrašomą istoriją.
Alkana Maskva tradiciškai ieško kaltųjų, o pagal apklausas jų rasti lengviausia „artimajame užsienyje“ – tad ir pas mus.
Antra vertus, ir Rusijos santykiai su JAV šiais metais gali pakrypti labai įdomiomis kreivėmis. Abipusė žvalgyba ir malonybės neturėtų užtrukti, kai Rusijos lyderis D.Medvedevas ir JAV vadovas B.Obama aiškiai pasakys, ką mano vienas apie kitą.
Istorijos jau patikrinta, jog lengviausias kelias įveikti sunkumus – radikalūs veiksmai. Lietuvoje neverta tikėtis nieko kita kaip tik smaugiančių mokesčių.
Bet didesnėse valstybėse kylantys piliečių neramumai rodo – nepasitenkinimas skatina agresiją, kuria kai kurios grupės gali pasinaudoti saviems tikslams.
Neverta gąsdinti pasauliniais karais, tačiau žmonių prigimtis liudija: kuo didesnis badas, tuo instinktyviau elgiasi žmogus ir nevengia primityvaus smurto.
Žinoma, visuomet galima viltis, kad į ateitį žvelgiant taip niūriai ne visos negandos išsipildo. Be to, krizės gali užgrūdinti žmones, iškelti naujus lyderius ir taikias idėjas. Bet ar nuoširdžiai tuo tikime?