Nuo 13 val. link sostinės vykstantys automobiliai nukreipti nepažeista tilto dalimi. Tai kelininkai padarė nupjovę apsaugines tvoreles, žaliojoje juostoje įrengę įvažas bei pastatę naujus kelio ženklus.
„Automobiliai juda lėtai, susispaudę, tačiau tai kur kas geriau nei važiuoti aplinkeliu per miestą", - lrytas.lt konstatavo VĮ „Automagistralė" direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Mindaugas Rinkevičius.
Šilumos tiekimas nutraukiamas
M.Rinkevičiaus teigimu, šiandien įvyko pasitarimas su bendrovės „Kauno energija", kuriai priklauso po įsmukusiu tiltu nutiesta magistralinė šilumos trasa, atstovais.
„Mes kartu priėmėme sprendimą, jog vadovaujantis prielaida, kad tiltas gali lūžti, šilumos tiekimas šia trasa bus nutrauktas. Alternatyvų variantą jie („Kauno energija") turi, tad be šilumos niekas neliks. Mes iš savo pusės norime apsidrausti, nei laukti, jeigu neduok Dieve tilto konstrukcijos užspaustų trasą, tuomet pasekmės būtų dar blogesnės", - sakė VĮ „Automagistralė" direktoriaus pavaduotojas M.Rinkevičius.
Nutraukti tiekimą šia magistraline šilumos trasa nuspręsta nenorint rizikuoti, kad tilto konstrukcijoms staiga ėmus kristi ir pažeidus vamzdžius be šilumos liktų visas Šilainių rajonas. Juolab, specialistai konstatavo, kad įsmukusi tilto dalis laikosi tik ant dėžinės kolonos.
Baigiantis darbo dienai kauniečių namus šildančios bendrovės „Kauno energija" atstovas, šilumos tinklų departamento direktorius Sigitas Matelionis patvirtino, jog nutraukiamas šilumos tiekimas Šilainių mikrorajonui po tiltu esančia magistrale.
„Dėl susidariusios situacijos mes priėmėme sprendimą atjungti tą magistralės atkarpą, kuri eina po Kleboniškio tiltu. Tai darome dėl ramybės, nes nežinome kas toliau gali su juo nutikti, - ar jisai sės, ar ne, nežinome ar nevyks procesai, kurie gali pridaryti dar daugiau problemų", - sakė S.Matelionis.
„Kauno energijos" atstovas tikino, jog šis sprendimas priimtas, dėl to, kad griūvant tiltui nebūtų pažeista veikianti šilumos tiekimo magistralė. Jei taip atsitiktų, be šilumos liktų daugybę gyventojų turintis Šilainių rajonas. Įjungti rezervinei katilinei prireiktų kelių valandų, o spaudžiant šalčiui galėtų sprogti Šilainių vamzdynai.
Dėl gresiančios katastrofos energetikai priėmė sprendimą nutraukus šilumos tiekimą po įsmukusiu tiltu esančia magistrale įjungti rezervinį šilumos šaltinį - Vilijampolėje esančią katilinę. Teigiama, jog sistemos perjungimo metu didesnių rūpesnių neturėtų kilti.
„Gal perėjimo metu vartotojai ir pajus šiokį tokį temperatūrų svyravimą. Mūsų magistralė yra sužiedinta, todėl šiluma vis vien bus tiekiama. Butuose temperatūra kisti neturėtų, stengiamės išlaikyti tokį patį režimą, koks yra iki šiol", - teigė „Kauno energijos" šilumos tinklų departamento direktorius S.Matelionis.
Tikisi, kad vamzdynai atlaikys
Pasiteiravus, ar įjungus rezervinį šilumos šaltinį nenutiks taip, jog už lango spaudžiant šaltukui netikėtai išaiškės kai kurie šiluminių trasų defektai, „Kauno energijos" atstovas atsakė optimistine gaida.
„Šiaip mes žiemą tokiu režimu nesame dirbę. Tikimės, kad hidrauliką pavyks suvaldyti", - sakė S.Matelionis.
Kelininkai nusprendė rizikuoti
Nors specialistai nustatė, kad dėl tilto dalies įsmukimo kalti lūžę amortizatoriai, o incidentą greičiausiai lėmė metalo konstrukcijų nusidėvėjimas, garantuoti, jog nenugarmės kita tilto dalis, kuria šiandien vyksta dvipusis eismas, niekas negalėjo. Juolab, kad paleidus dvipusį eismą, apkrova šiai tilto daliai dar labiau padidėjo.
„Visko gali būti. Aš manau, kad po šito įvykio bus sudaryta tiltų specialistų komisija, kuri apžiūrės likusias tilto vietas. Nustatys ar nėra tokios tikimybės. Tiltas, kuriuo dabar vyksta eismas yra daug senesnis, nei tas, kuris įsmuko. Svarstėme galimybę iš viso uždaryti eismą šiuo tiltu, tačiau nuspręsta rizikuoti, pagrindinės šalies transporto arterijos neuždaryti", - sakė M.Rinkevičius.
Galėjo baigtis tragiškai
Įsmukus tilto daliai, kelininkai pripažino, jog incidentas galėjo nusinešti ne vieno žmogaus gyvybę.
„Jeigu būtų buvęs didesnis tilto apkrovimas, dalis jo galėjo įlūžti. Tarpas tarp dangų lygio yra apie 30 centimetrų. Važiuojant pakrautam vilkikui, įsmukusiai konstrukcijai tektų papildomas smūgis", - susidariusią situaciją įvertino M.Rinkevičius.
Siūlo apsišarvuoti kantrybe bei tolerancija
Jau dabar kalbama, kad įsmukusios tilto dalies remontas gali užtrukti iki pavasario. Nors transporto srautas nukreiptas nepažeista tilto dalimi, tačiau vairuotojams tai maža paguoda, - vietoje buvusios vienpusio eismo sistemos, beliko tik po vieną eismo juostą į abi puses.
„Žmonės turi susitaikyti su ta mintimi, jog bus spūstys, bus kamščiai, o gal ir avarijos. Vairuotojai turėtų nusiteikti tam, kad reikės palaukti. Reikėtų būti tolerantiškiems kitų eismo dalyvių atžvilgiu, suprasti, jog ši situacija iš tiesų nėra eilinė. Tai bene rimčiausias įvykis per dešimtį mūsų įmonės gyvavimo metų", - konstatavo VĮ „Automagistralė" direktoriaus pavaduotojas M.Rinkevičius.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas susidariusios situacijos nebuvo linkęs dramatizuoti. „Iš principo tiltui nieko blogo nenutiko. Tačiau jo galas linktelėjo, teks jį atstatyti į vietą, tam reikės šiek tiek laiko. Dabar kaip tik važiuojame į vietą, pažiūrėsime, su projektuotojais pasitarsime kokie pirminiai darbai bus, o toliau bus galima dirbti gal ir atidarius eismą“, - sakė G.Viršilas.
Paklausus kodėl lūžo tilto konstrukcijos, G.Viršilas tikino, jog dėl visko kaltas susidėvėjimas. „Laikas... Kaip ir visus daiktus, laikas nuo laiko reikia remontuoti, taip ir šitą tiltą. Atėjo laikas, jis atgyveno, nusidėvėjo“, - sakė Tiltų skyriaus vedėjas.