O kokius šiuos metus prognozuoja ekonomistai? Apie tai – „Lietuvos ryto“ pokalbis su nepriklausomu finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.
- 2009-ieji bus ekonominės krizės metai. Kokį prognozuojate bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukį?
- Manau, šiemet BVP neišvengiamai smuks 4-6 procentais. Tiksliau prognozuoti labai sunku, nes neaišku, kas vyks finansų rinkose, kaimyninių šalių ekonomikoje, kaip keisis vidaus vartojimas. Neabejoju, kad situacija blogės. Tai gali nulemti net dar didesnį ūkio nuosmukį.
- O kaip Lietuvos ūkio sveikatai atsilieps mokesčių naštos didinimas?
- Vyriausybės antikrizinės priemonės skatins BVP mažėjimą. Tačiau jos turėtų stabilizuoti valstybės finansus.
Antikrizinis planas buvo būtinas, bet reikėjo pastangas sutelkti į valstybės išlaidų mažinimą, o ne į mokesčių reformą. Apmokestinimo didėjimas turės neigiamų padarinių verslui.
- Ar tai neišbalansuos ekonomikos ir nepaskatins bankrotų lavinos?
- Neseniai eksportavome darbo jėgą. Dabar neaišku, kiek importuosime nedarbo – nežinome, kiek lietuvių grįš iš užsienio ir užsiregistruos darbo biržoje. Tai taip pat turės įtakos nedarbo statistikai.
Šiemet gali bankrutuoti 2-3 tūkstančiai įmonių. Manau, metų pabaigoje nedarbas sieks 8-9 procentus.
- Bet ar tuomet pavyks surinkti tiek biudžeto pajamų, kiek numatyta?
- Vien mokesčių tarifų koregavimas, buhalterinis biudžeto planavimas negarantuoja valstybės pajamų. Reikia įvertinti visas rizikas.
Nesu optimistas vertindamas biudžetą. Jo deficitas turbūt bus didesnis, nei planuoja Vyriausybė, ir viršys 3 procentus.
Tai dar nėra didelė tragedija. Bet nepavyks surinkti numatytų pajamų ir savivaldybėms, ir „Sodrai“ – jos biudžeto deficitas šiemet gali siekti ir milijardą, ir net du milijardus litų.
Vis dėlto pritariu prezidentui V.Adamkui, vetavusiam įmokų į privačius pensijų fondus mažinimo įstatymą. Žaidimo sąlygų keisti nevalia.
Tikėtina, kad šių metų biudžetą teks persvarstyti. Gali būti įvestas dar ir nekilnojamojo turto mokestis, didinami akcizai.
- Ar krizė nesukels ir šalies bankų griūties?
- Niekas nėra apsaugotas nuo bankroto. Tačiau Vyriausybės planai stabilizuoti finansų sektorių – kalbama net apie kelis milijardus litų – turėtų garantuoti bankų mokumą. Tai realus planas. Blogiausiu atveju silpnus bankus galima sujungti ar nacionalizuoti.
Prireikus pinigų galima pasiskolinti ir iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), ir iš Švedijos vyriausybės, kuri turėtų būti ypač suinteresuota Baltijos šalių bankų sistemos stabilumu.
- Kaip vertinate valdžios teiginius, kad litui devalvavimas negresia?
- Teoriškai įmanoma, bet realiai litas turėtų išlikti stabilus.
Kai TVF siūlė paramos Latvijai paketą, kilo diskusijos apie lato devalvavimą. Vakarų žiniasklaidoje tai svarstoma iki šiol.
Vis dėlto manau, kad latas nebus devalvuotas. Tuomet ir litui tai negresia. Bet ekonomika, išlaikant valiutos stabilumą, patirs dar didesnį nuosmukį.
Kita vertus, lito devalvavimas padarytų kur kas daugiau žalos, nes įsiskolinta apie 50-60 mlrd. eurų. Devalvavus litą, finansinė Lietuvos padėtis smarkiai pablogėtų. Todėl valiutos devalvavimas mūsų šaliai – visiškai netinkama priemonė.
- Gal galima tikėtis, kad šiemet bent infliacija sumažės ar net visai nustos augti kainos?
- Metų pradžioje kainų indeksas turbūt dar kils dėl didėjančių mokesčių ir akcizų. Vėliau kainos stabilizuosis, gal net bus pastebima defliacija. Smuks ir į infliacijos indeksą neįtraukiamos nekilnojamojo turto kainos.