G.Šlapelytė Sirutienė gimė Vilniuje 1909 lapkričio 29 d. Nepriklausomybę atgavus, jos didžiausiu nuopelnu yra Vilniuje 1996 m. atidarytas jos tėvų Marijos ir Jurgio Šlapelių vardo namas-muziejus (Pilies 40). Ji buvo šio muziejaus steigėja ir fundatorė.
Atgavusi senamiestyje nacionalizuotą savo tėvų namą, jį padovanojo Vilniaus miestui ir jame įkūrė savivaldybės žinioje dabar veikiantį muziejų. Po motinos mirties Vilniaus universiteto bibliotekai perleido tėvų sukauptą archyvą ir biblioteką, o Lietuvių kalbos institutui – tėvo per dešimtmečius rinktą žodyninę medžiagą.
Velionė lenkų okupacijos metu Vilniuje 1927 baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1937 Vilniaus universitete gavo filosofijos ir lenkų bei lietuvių filologijos diplomą. 1932 mokytojavo Švenčionių g-joje, o 1933-37 Vytauto Didžiojo g-joje dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos geografiją. Nuo 1939 dirbo Lituanistikos institute Kaune ir Vilniuje. 1942 Vilniuje ištekėjo už Aloyzo Siručio (1910-1990).
1944 pasitraukė į Vokietiją, 1949 atvyko į JAV, tarnavo banke ir dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje. 1950 su kitais įsteigė Vilniaus krašto lietuvių sąjungą Amerikoje ir aktyviai joje veiklė. Vėliau darbavosi Čikagos lietuvių kalbos draugijos veikloje, tvarkė draugijos rengiamas lietuvių kalba radijo valandėles, bendradarbiavo periodikoje.
G.Šlapelytės Sirutienės rašiniai spaudoje pasirodė dar studijų metais Vilniuje – Vilniaus šviesoje, po 1945 m. Vokietijoje – Žiburiuose, Moterų žodyje, Tėvynės sarge, JAV – daugiausia Vilniaus krašto temomis – Drauge, Aiduose, Akiračiuose, Karyje, Skautų aide, Moteryje ir kt. Devintojo dešimtmečio pradžioje talkino Br. Kvikliui, rengiančiam Lietuvos bažnyčių Vilniaus arkivykupijos du kapitalinius tomus.
Jos skatinimu ir lėšomis 2000 m. Vilniuje Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido beveik 500 psl. prof. Vl. Žuko veikalą, Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynas Vilniuje. 2004 pasirodė jos straipsnių rinkinys, 230 psl. Vilnijos atgarsiai. Taip pat M. ir J. Šlapelių sukaupta, Vilniaus kultūriniam palikimui reikšminga archyvinė medžiaga, vėl G.Šlapelytės Sirutienės lėšomis, dokumentuota kitoje Vl. Žuko knygoje, Marijos ir Jurgio Šlapelių archyvas (2006).
Neeiliniu reveransu J. ir M. Šlapelių biografijoms yra U.Damševičiaus ir J. Matonio 2004 m. sukurtas kompaktinis video diskas, pavadintas Ištikimi lietuviškam žodžiui. Visa tai atlikta G.Šlapelytės Sirutienės lėšomis bei vienokiu ar kitokiu rūpesčiu, šalia finansinės paramos atgauto namo remontui bei metų metais besitęsiančiai muziejaus globai. Prezidentas 2000 m. ją apdovanojo V-to laipsnio Gedimino ordinu, 2000 m. yra gavusi „Vilniaus garso“ premiją, dienraščio „Draugo“ fondo garbės narės bei kitus atžymėjimus.
Tiesioginiai ar per savo įsteigtą fondą, „Gražutė Sirutis Foundation“, šalia muziejaus bei čia paminėtų leidinių yra rėmusi Amerikoje ir Europoje lietuvių spaudą, parapijas bei vienuolynus, Lietuvių bendruomenės JAV veiklą, Bendrąjį Amerikos lietuvių fondą (BALF), Vasario 16 gimnaziją Vokietijoje, Šv. Kazimiero akademiją Romoje bei kitas lietuvių visuomeninės, religinės veiklos sritis.
Medicinos gydytojas, kalbininkas Jurgis Šlapelis (1876-1941) ir jo žmona Marija (1880-1977) – tai spalvingos asmenybės, tuometinei lietuvių aplinkai nusipelnę vilniečiai. Medicinos praktika J. Šlapelis beveik nesivertė. Nebandant išskaičiuoti jo veiklos, minėtina pati vėliausia: 1920-1938 sudarinėti ir leisti lietuvių kalbos žodynai, kurių medžiaga net XX a. antroje pusėje naudojosi ir J. Šlapelio bendraamžių, ir vėliau išaugusių filologų karta.
M.Šlapelienės 1906 įsteigtas, net 43 metus veikęs knygynas – ne tik Vilniaus, bet visos Lietuvos istorijoje - yra unikumas. Savininkė ne kartą buvo rusų, vokiečių ir ypač lenkų tardoma, bute ir paraduotuvėje daromos kratos, tampoma po teismus. Tai mūsų knygnešiams prilygstanti kovotoja. Tačiau yra ir kita M.Šlapelienės „pusė“: su Kipru Petrausku 1906 ji dainavo pagrindinę rolę pirmame lietuvių operos pastatyme, Miko Petrausko „Birutėje“. Šlapelių šeimoje taip pat augo sesuo, vėliau Lietuvos diplomato žmona, ir pokario rezistento našlę vedęs brolis, abu mirę Amerikoje.