Problema, dėl kurios suka galvą Estijos koncerno BLRT valdoma Vakarų laivų gamykla, iškilo dar praėjusį tūkstantmetį – remontuojant laivus dokuose susikaupė daug toksinėmis atliekomis užteršto dumblo.
Dokus nesunku iškuopti, tačiau kur dėti pavojų aplinkai keliantį dumblą?
Ekologai anksčiau buvo kategoriškai uždraudę dumblą laidoti jūros įdaubose – ten leidžiama skandinti tik gilinant uostą iškastą švarų gruntą.
Leido skandinti nešvarumus
Tačiau nuomonės keičiasi. Tyrimus atlikę Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad dokuose mažiausiai yra užterštas viršutinis dumblo sluoksnis. Ji esą galima kasti ir baržomis plukdyti į jūrą.
Tyrimų užsakovė VLG prašė leidimo išvežti 30 tūkstančių kubinių metrų dumblo.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas leido iš giliausios doko duobės nukasti maždaug 1,5 metro storio sluoksnį.
„Kituose dokuose esančio nešvaraus dumblo laidoti atviroje jūroje negalima“, – teigė departamento vadovas Andrius Kairys.
Atliekos nuklos paplūdimius?
Tokiu departamento sprendimu pasipiktino žalieji, puolę įrodinėti, kad kenksmingam dumblui tinkamiausia vieta – ne Baltijos įdaubos, o specialios atliekų utilizavimo ir saugojimo aikštelės, apie kurias kalbama jau daug metų.
Kai kurie sunerimę Klaipėdos politikai ėmė prognozuoti, kad jūroje nuskandinti teršalai anksčiau ar vėliau gali pasirodyti Melnragės ir Palangos paplūdimiuose. Tokiu atveju teršėjams grėstų tarptautinės sankcijos.
Atlikus pakartotinius tyrimus, leidimas išplukdyti iš Vakarų laivų gamyklos dokų dalį dumblo į sąvartyną jūroje vis dėlto buvo sustabdytas.
„Priimdami galutinį sprendimą tarsimės su Aplinkos mnisterijos specialistais“, – aiškino A.Kairys.
Jūrų uostas negauna pajamų
Užterštas gruntas nuo sovietmečio kaupėsi VLG dokuose, kur remontuojami įvairūs laivai. Dokų duobėms vis labiau ankant, į juos nebegali įplaukti didesni žvejybos traleriai, refrižeratoriai, ledlaužiai.
Todėl ši Klaipėdos įmonė, būdama viena pajėgiausių rytinėje Baltijos pakrantėje, pralaimi konkurencinę kovą – nebeįstengia įvykdyti visų siūlomų užsakymų. Pinigai nuplaukia į kaimynines šalis.
Nukenčia ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – didesniems laivams aplenkiant remonto įmones, prarandama dalis rinkliavų už įvairias paslaugas. Taigi mokesčių netenka ir uostamiesčio savivaldybė.
Grėsmė visam pajūriui
Dokų duobėse gulintys nešvarumai – grėsmė visam pajūriui.
Šiuo metu penkiuose VLG dokuose slūgso apie 130 tonų su cheminėmis medžiagomis ir smėliu susimaišiusio grunto.
Dar 30 tūkstančių tonų teršalų būtina pakelti iš šios įmonės krantines supančios Malkų įlankos.
Iš viso Klaipėdos uoste susikaupė apie pusę milijono tonų nuodingo grunto.
Toks didelis kenksmingų teršalų kiekis – ekologinė bomba, kelianti grėsmė ne tiktai Kuršių marioms, bet ir visai Baltijos jūrai.
Pasaulio bankas utilizavimo įrenginių statybai sutiko skirti 7 mln. JAV dolerių paskolą, tačiau šio projekto galimybėmis laiku nebuvo pasinaudota.
„Kai visi dokai užaks, sustos ne tiktai mūsų, bet ir kitos įmonės – nebegalėsime remontuoti netgi mažesnės talpos laivų“, – dėl ateities baiminosi VLG generalinis direktorius Arnoldas Šileika.