„Vokiečiai vis dar keliauja“, – nuramino Baltijos šalių turizmo biuro Berlyne vadovas Marcas Burgdorffas.
Jis įsitikinęs, kad krizė gali ir teigiamai paveikti turizmo rinką – buvusios kosminės kainos kai kur nukris. Tiesa, per didelės kainos esą buvusios ne Lietuvoje, o Latvijoje.
M.Burgdorffas, grįžęs iš Baltijos šalių turizmo specialistų susitikimo Vilniuje, džiaugėsi, kad rado bendrą kalbą su naująja Turizmo departamento valdžia.
- Kas traukia vokiečius turistus į Lietuvą ir kuo būtų galima suvilioti tuos, kurie apie mūsų šalį beveik nieko nežino? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo M.Burgdorffo.
- Baltijos šalys turi gerą vardą Vokietijoje. Viena vertus, jos išlaikė tradicijas, antra vertus – tai dinamiškos, sparčiai augančios rinkos.
Iki šiol vokiečiai važiuodavo į Lietuvą daugiausia dėl istorinių priežasčių.
Tačiau išvykusiųjų iš Klaipėdos krašto mažėja.
Žinoma, tradicinio Rytprūsių turizmo užmiršti nereikėtų, kaip ir vyresnių žmonių – daugiau kaip pusę visų keliautojų sudaro vyresni negu 55 metų turistai.
Vyresnius vokiečius vis dar domina Klaipėdos kraštas ir ypač Nida. Tačiau kodėl Nidoje daugelis užrašų, netgi nuoroda į vokiečių istorijos muziejų yra anglų kalba?
Mano tėvų karta nemoka arba labai blogai moka angliškai. Jie išgyveno karą ir pokario metus, užsidirbo pinigų ir važinėja brangiais automobiliais, gali leisti sau pakeliauti.
Bet angliškai jie taip ir neišmoko, nes jiems to nereikėjo. Ir jau nebeišmoks.
2007 metais tokių turistų Lietuvoje buvo apie 130 tūkstančių. Turėtume taikytis prie jų poreikių, o ne daryti taip, kaip pigiau arba patogiau.
- Turizmo mugėse vokiečiai lankytojai apskritai dažnai skundžiasi, kad lankstinukai apie Lietuvą išleisti anglų kalba.
- Matyt, Lietuvoje žodžiai „tarptautinis“ arba „užsienietiškas“ dažnai tapatinami su žodžiais „angliškas“ arba „amerikietiškas“. Bet vokiečiai yra kitokie.
Su kolegomis Lietuvoje ne kartą diskutavome apie reklaminių vaizdų poveikį.
Pavyzdžiui, vokiečius atbaido nuotraukos iš pilnutėlio Palangos pliažo – mes norime jūra mėgautis vieni, nes minia žmonių sukelia nepatogumų.
Tuo tarpu kolegos lietuviai sako, kad tuščias pliažas reiškia, kad Palangoje šalta.
- Kokių pomėgių turinčius žmones kalbinate ar dar žadate kalbinti vykti į Lietuvą?
- Vokiečius tikrai domintų dainų šventės. Ar žinote, kad Vokietijoje yra apie milijoną organizuotų dainininkų kolektyvų?
Galima sakyti, kad dainos ir šokiai – mūsų bendros šaknys.
Vokiečius į Lietuvą galėtų pritraukti ir krepšinis. Ar girdėjote, kad Vokietijoje mažiausiai 200 tūkst. žmonių žaidžia krepšinio klubuose? Jie tikrai daug žino apie Lietuvos krepšinį ir, ko gero, norėtų pamatyti jį gyvai.
Apie 3-4 milijonus vokiečių nuolat keliauja po Europą piligrimų takais. 21 milijonas apklausose nurodo, kad geriausiai pailsi keliaudami pėsčiomis.
Kodėl jiems nepasiūlius pakeliauti gintaro keliu? Arba patyrinėti Lietuvos nacionalinių parkų? Tačiau tam reikia pasiruošti – vokiečiai įpratę keliauti jau atrastais takais.
Vilnius man pasirodė bažnyčių miestas.
Kodėl nesikreipus į religines bendruomenes, kurios imtųsi rengti specialius turus?
- Turistinėse brošiūrose Lietuva reklamuoja savo gražią gamtą ir tradicinę virtuvę. Kodėl neužsimenate apie šiuos privalumus?
- Kalbėti užsienio turistams apie Lietuvos gamtą – pavojinga. Kuo gi Lietuvos gamta skiriasi nuo Šiaurės Vokietijos?
Apsistojusį viešbutyje Vilniuje mane užkalbino viena viešbučio darbuotoja. Ji papasakojo apie iškylą po Berlyno apylinkes. Ji esą nustebusi, kad ten gamta labai primena Lietuvą. Iš tiesų šalia Berlyno irgi auga miškai ir ežerų turime labai daug.
Panašiai ir dėl virtuvės. Lietuviški patiekalai, kurie labai primena senąją vokišką virtuvę, pačioje Vokietijoje nėra populiarūs. Žmonės nori lengvesnio maisto, atsirado daug vegetarų. Žodžiu, reklamuoti virtuvę tikrai neverta.
Nesusipratimai dėl Lietuvos prasideda jau ties pavadinimu. Sostinė Vilnius Vokietijoje dažniausiai vadinama Wilna – net ir Vokietijos ambasada prisistato senu vokišku pavadinimu.
Kalbėdami apie Lietuvą visada stengiamės pabrėžti, kad ji visai netoli nuo Berlyno – vos 1,5 valandos kelio lėktuvu. O toliau stengiamės surasti, kas sudomintų vokiečius.
- Kaip pasikeitė Vokietijos turizmo rinka pastaraisiais metais?
- Žmonės mažiau tikisi iš turizmo biurų, daugiau organizuojasi keliones patys. Pavyzdžiui, 83 proc. turistų, vykstančių į Berlyną, informacijos ieško internete.
Žinodami tai, norime patobulinti savo tinklalapį www.baltikuminfo.de. Pavyzdžiui, turistams siūlome trumpų videofilmų, kurie sužadintų norą pakeliauti po Baltijos šalis. Dabar šį tinklalapį aplanko apie tūkstantį žmonių per dieną.
Kitas pasikeitimas – į Baltijos šalis ateina didžioji turizmo pramonė. Tokie koncernai kaip TUI vienija daugiau kaip 13 milijonų kelionių agentūrų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje. Tai tūkstančiai kelionių per vieną dieną!
- Lietuva negali skirti turizmui tiek, kiek skiria Berlynas ar netgi Uzedomo sala. Kokiais reklamos metodais naudojatės?
- Iš tiesų Uzedomo turizmo metinis biudžetas siekia 6 milijonus eurų. Mūsų turizmo biurą finansuoja Lietuva, Latvija ir Estija. Bet pinigų tikrai nėra per daug.
Baltijos šalių reklamos strategijoje numatyta sukurti klasikinį prekybos ženklą. Tai – ilgalaikis projektas.
Tačiau vokiečius turistus gali pritraukti tiesiog geri turizmo produktai. Todėl ketiname jungtis tiek su didžiaisiais kelionių organizatoriais, tiek ir su kitomis organizacijomis.
Tada galėsime kiekvienai turistų grupei pasiūlyti tai, kas jai labiausiai patinka. Piligrimams – specialius takus, krepšininkams – varžybas, grybautojams – specialius turus.
Mes stengiamės pasiekti turistus per Vokietijos žiniasklaidą. 2007 metais Vokietijoje buvo išspausdinta daugiau kaip 400 straipsnių apie Baltijos šalis, daugiausia – apie Lietuvą.
Labai veiksmingas dalykas.
Dar reikėtų įtraukti ir specializuotus žurnalus bei laikraščius. Tokių Vokietijoje yra apie 3 tūkstančius. Vien sodininkams skirtų žurnalų – apie 150.
Dalyvaujame turizmo mugėse ir kituose renginiuose, bet neturime pinigų didelėms reklamos kampanijoms, kurias rengia kiti turizmo regionai. Stengiamės veikti išradingai.
* * *
Turizmo profesionalas
43 metų M.Burgdorffas – turizmo profesionalas. Dirbdamas agentūros „HiTouch GmbH“ direktoriumi, jis buvo atsakingas už prekybos ir paslaugų sektoriaus kvalifikacines kampanijas Pasaulio futbolo čempionato metu (2006).
Jis – pirmasis Baltijos šalių turizmo biuro Vokietijoje vadovas, kuris nėra kilęs nei iš Lietuvos, nei iš Latvijos, nei iš Estijos.
Pastaruosius trejus metus rinkodaros specialistas, be kitos savo veiklos, Berlyno rinkoje reklamavo Uzedomo salą. Nuo pernai metų balandžio jis dirba Baltijos šalių turizmo biure.