Apie 40 tūkst. jaunų žmonių iš visos Europos ir kitų kontinentų penkias dienas praleido kartu. Jie stengėsi iš naujo atrasti Bažnyčią – kaip žmonių bendrystės pamatą, atrasti Dievą, suprasti savo gyvenimo prasmę, peržengti mus skiriančias sienas, melstis kartu per giesmę ir tylą, pradėti pasitikėjimo piligrimystę savo paties gyvenime.
Penki anykštėnai – Miglė Zuzevičiūtė, Edgaras Dūdėnas, Ignė Rotautaitė, Gertrūda Meldaikytė ir Karolina Abramovaitė – į pasitikėjimo piligrimystės kelionę leidosi su Panevėžio jaunimo centru. Bet apie viską nuo pradžių.
Mūsų dvasiniu tėvu kelionėje tapo Naujamiesčio kunigas Algirdas Dauknys, kuris nuo pat kelionės pradžios stengėsi suprasti kiekvieno jaunuolio kelionės tikslą. Kelionė į Briuselį truko dvi dienas ir dvi naktis. Laikinais namais mums tapo autobusas. Kiekvieną dieną dalinomės savo mintimis, norais, siekiais, kurių tikėjomės patirti kelionėje. Rytais ir vakarais vyko pamaldos, klausėme kunigo pamokslų. Tarpine stotele devynioms valandoms tapo Vokietijos miestas Drezdenas, nustebinęs savo architektūros pastatais ir XIV–XVI amžiaus paveikslų paroda. Čia vyko bendros mišiomis su vokiečiais, kuriose gavome galimybę sugiedoti giesmę lietuviškai.
„Nors kelionė autobusu varginanti, noras pamatyti naujas vietas, pagyventi belgų šeimoje, pabendrauti su užsieniečiais ir sutikti keliasdešimt tūkstančių žmonių, turinčių tą patį tikslą, buvo labai didelis“, – pasakojo keliauninkė Miglė.
Visi išvargę ir nesiprausę ankstų gruodžio 29 d. rytą jau buvome Briuselyje. Gavę krūvą žemėlapių leidomės į savo parapijos paieškas. Kelionė metro, vėliau traukiniu, šiek tiek paklydimų ir mūsų tikslas – nedidukas Kortenbergo miestelis, nutolęs nuo Briuselio 15 kilometrų, – pasiektas. Visi išsiskirstėme į skirtingas šeimas.
Penkios dienos tarp įvairiausių tautų žmonių, malda per giesmę ir tylą su Taizė broliais leido pajusti bendrystę ir Taizė dvasią.
Pirmadienio programoje buvo numatyta bendra vakarienė Briuselio parodų rūmuose ir pirmoji bendra malda bei meditacija, vadovaujama Taizė bendruomenės prioro brolio Aloiso. Kiekvieną dieną vyko teminiai susitikimai ir diskusijos. Susitikimo programoje mums buvo pasiūlyta daug temų, kuriose susipina tikėjimas, bendrumas ir asmeninė atsakomybė: kokie šaltiniai gaivina krikščionio gyvenimą; kokie yra keliai kuriant solidaresnę ekonomiką; kokios yra Europos Sąjungos vertybės ir nuostatos? Europos Sąjungai buvo skirta daug dėmesio – juk Briuselis tam tikra prasme yra tapęs ES sostine. Paskaitos ir diskusijos vyko įvairiuose muziejuose, aikštėse, šventovėse ir pan. Per užsiėmimus mes aplankėme Briuselio senamiestį, šalies simbolius – „Atomiumą“ ir skulptūrą „Besišlapinantis berniukas“. Matėme ir protesto akciją prieš amerikiečius Palestinoje.
Gruodžio 30 d. vakaro pamaldose kartu dalyvavo įvairių konfesijų dvasininkai, Europos šalių atstovai ir Belgijos karalienė Paola.
Kiekvieną rytą suskirstyti į parapijas rinkomės bažnyčioje, grupelėse skaitėme Taizė laišką iš Kenijos, diskutavome, dalinomės savo patirtimi ir įžvalgomis. Laiške iš Kenijos brolis Aloisas ragino jaunimą prisiimti atsakomybę už savo būtį, padaryti nors ir nedaug, bet tiek, kiek galime, kad įveiktume mūsų visuomenės pertvaras, pastebėtume vienišus ir kenčiančius žmones.
Naujuosius metus sutikome parapijose – dalyvaudami vigilijoje už taiką ir susitaikymą. Po pamaldų vyko tautų festivalis, kuriame įvairių tautų atstovai mokė kitus šokti tradicinius savo šalies šokius ir dainuoti dainas. Mes visus sužavėjome savo tradiciniu šokiu-žaidimu „Jurgeli, meistreli“.
Gruodžio 31 d. pamaldose tradiciškai buvo paskelbtas miestas, kuriame vyks kitų metų Europos jaunimo žiemos susitikimas. Juo tapo Lenkijos miestas Poznanė.
„Kelionė į Taizė buvo labai šauni, paliko didelį įspūdį. Nors oras buvo šaltas, nebūdingas Belgijai, bet susitikimas, visos veiklos, šeimų priėmimas buvo ypač šilti ir nuoširdūs. Šeimininkai mus priėmė tarsi savo šeimos narius, davė net savo namų raktus. Pats Taizė susitikimas man padėjo įsigilinti į save ir pasisemti naujų įspūdžių. Įspūdinga, kad tiek daug jaunimo susirinkę kartu randa bendrumą, nors yra skirtingų tautybių, tikėjimų“, – išgyvenimais iš kelionės dalijosi Edgaras.
Sausio 2 d. turėjome palikti Briuselį, o tai reiškia – grįžti į savo kasdienybę. Dvi kelionės dienos, ir vėl buvome Lietuvoje. Beje, kelionėje namo autobuse sugedo karšto vandens aparatas, tad turėjome gyventi be karšto maisto. Bet visa tai niekis, nes buvome kupini neįkainojamų įspūdžių.
Grįžtant namo dar viena stotele tapo Praha. Ten vyko bendros pamaldos su čekais, kurie labai domėjosi, iš kur mes atvykome, ką čia veikiame. Turėjome keletą valandų laisvo laiko paganyti akis apžiūrinėjant miesto architektūrą.
Taizė susitikimas mums labai patiko. Turėjome puikią progą susipažinti su kitų kultūrų ir religijų žmonėmis, įsigilinome į kitų šalių gyvenimo sunkumus, sustiprinome anglų kalbos žinias, bet svarbiausia – labiau priartėjome prie Dievo ir pajautėme skirtingų žmonių bendrumą vardan vieno tikslo.
Esame labai dėkingi Anykščių Šv.Mato bažnyčios kanauninkui Stanislovui Krumpliauskui bei Panevėžio Šv.Petro ir Povilo bažnyčios kunigui Jonui Morkvėnui už pagalbą ir piniginę paramą, kad pasitikėjimo piligrimystės kelionė taptų realybe.