Kas naujo minėtame dokumente, palyginti su anksčiau galiojusiu, kokie pakitimai laukia ekologiškai ūkininkaujančiųjų? Apie tai su Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos departamento direktoriumi Sauliumi JASIUMI kalbėjosi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Rasa JAGAITĖ.
- Kodėl buvo pakeistas iki šiol galiojęs ET reglamentas, reguliuojantis ekologinį žemės ūkį ES?
- ES ekologinės žemės ūkio produktų gamybos taisyklės buvo nustatytos dar 1991 m. birželio 24 d. ET reglamente (EEB) Nr. 2092/91. Taigi dokumentas jau senas, per tą laiką jis buvo ne kartą keistas, tobulintas. Prieš ketverius metus, 2005-aisiais, buvo patvirtintas ekologinio ūkininkavimo ES veiksmų planas, o kartu nutarta peržiūrėti ir šios srities reglamentą. Europos Komisija tada pateikė siūlymų dėl daugelio taisyklių, susijusių su ekologiškų produktų importu ir ženklinimu, supaprastinimo bei patobulinimo.
Buvo išleistas ET reglamentas (EB) Nr. 1991/2006 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokių žemės ūkio ir maisto produktų gamybą. Iš dalies jis pakeitė senąjį reglamentą ir buvo taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. O 2007 m. birželio 28 d. išleistas naujasis reglamentas, kuris panaikina iki tol galiojusį ir pradedamas taikyti nuo šių metų sausio 1 d.
- Kokie pokyčiai numatomi ekologinės augalininkystės srityje?
- Augalininkystėje pagrindinis pasikeitimas yra tas, kad nuo šiol ekologiniame žemės ūkyje negali būti jokių genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Produkcija su jais nebus sertifikuojama. Anksčiau GMO taršos riba ekologiškuose produktuose neturėjo viršyti 0,9 proc. Taigi dabar sertifikuotų ekologiškų produktų vartotojai aiškiai žinos, kad jie apsaugoti nuo GMO.
Naujame reglamente atsirado kai kurių reikalavimų supaprastinimų, kai tam tikras taisykles gali nustatyti pačios šalys narės. Pavyzdžiui, norint ūkyje naudoti neekologišką sėklą, kiekvienam ūkininkui anksčiau reikėjo gauti kontroliuojančios institucijos leidimą. Procedūra trukdavo ilgai. Dabar tokį bendrą leidimą gali suteikti kompetentinga institucija (šiuo atveju Žemės ūkio ministerija).
Yra ir kitų ekologinės augalininkystės technologijų pakitimų, bet jie neesminiai.
-O ar didesni pakeitimai laukia užsiimančiųjų ekologine gyvulininkyste?
- Iš tiesų kai kurie reikalavimai didėja. Nuo šiol ekologinėje gyvulininkystėje nebeleidžiama naudoti neekologiškų pašarų. Anksčiau tam tikras procentas (5 proc.) kitokių pašarų buvo leidžiamas. Dėl naujojo reikalavimo sunkumų gali patirti ypač ekologinio pieno ūkiai, kurie iki šiol galėjo naudoti visuose ūkiuose įprastus pašarų priedus, tokius kaip rapsų išspaudas, baltyminius papildus ir pan. Dabar ekologinių gyvulininkystės ūkių savininkai turės ieškoti alternatyvų, kur gauti būtent ekologiškų pašarų priedų. Deja, Lietuvoje tokių beveik negaminama. Matyt, teks pirkti iš kitų šalių. O tai gali padidinti ekologiškos produkcijos (pieno, mėsos) savikainą.
Dar viena ekologinės gyvulininkystės naujovė – nustatomi reikalavimai, kokiuose ūkiuose turės būti sudarytos galimybės galvijų mocionui (pasivaikščiojimui) tvartuose. Tik smulkiuose ekologinės gamybos ūkiuose bus galima gyvulius tvartuose laikyti pririštus, o stambiuose ūkiuose turės būti sudarytos sąlygos jiems pasivaikščioti palaidiems tvartų viduje. Tai ūkiams gali sudaryti papildomų problemų, nes iki šiol net ir stambiuose ekologiniuose ūkiuose tvartai buvo pritaikyti galvijus laikyti pririštus.
- Pagal naująjį reglamentą bus įvedamas privalomas naujas ekologiškų produktų ženklinimas. Kada tai įvyks?
- Naujas visoje ES vieningas ekologiškų produktų ženklas bus nebe rekomenduojamas, o privalomas. Tačiau Lietuva siekė, kad išliktų galimybė tokius produktus ženklinti ir nacionaliniais ženklais, kad vartotojai galėtų atskirti, kokioje šalyje produktas pagamintas. Jei liktų tik vieningas Europos ženklas, būtų sunku suprasti, kokia ekologiško produkto kilmė. Taigi galimybė ekologiškus produktus ženklinti nacionaliniais ženklais išlieka, tačiau tokiu atveju ant produkto pakuotės turės būti du ženklai: šalies ir ES.
ES buvo paskelbtas konkursas sukurti vieningą ekologinės žemės ūkio gamybos ženklą. Tačiau jį pristačius konkursas buvo apskųstas vienos pasaulio kompanijos, kuri įžvelgė būsimo ženklo panašumų į savo prekės ženklą. Europos Komisija nutarė teisminiuose procesuose nedalyvauti ir sukurto ženklo nepatvirtino. Todėl kol kas jo nėra. Dabar galioja senasis rekomenduojamasis ES ekologiškų produktų ženklas, kurį tuoj pat naudoti nėra būtina. Taigi šiais metais ant ekologiškų produktų pakuočių, kaip ir iki šiol, galios nacionalinis ženklas.
- Iki šiol ES nebuvo bendrai reglamentuojama ekologinė žuvininkystė. Kiekviena šalis dirbo pagal savo taisykles. Ar naujasis reglamentas numato reikalavimus žuvininkystei?
- Ekologinę žuvininkystę kiekviena šalis vertindavo ir sertifikuodavo pagal savo standartus. Tačiau tai sukėlė tam tikrų keblumų dėl produktų atitikties, vartotojai galėjo būti klaidinami. Tai paskatino sukurti bendrą visoje ES ekologinės žuvininkystės standartą. Ekologinio žemės ūkio komitete šis klausimas nagrinėjamas. Kol kas naujajame reglamente detalūs reikalavimai ekologinei žuvininkystei dar neįrašyti, bet ateityje šios srities gamybos metodai bus harmonizuoti pagal vieningą standartą visoje ES.
- Ar norint pritaikyti prie naujojo ES reglamento reikalavimų bus keičiamos Lietuvos ekologinio žemės ūkio taisyklės?
- Visos ES reglamento nuostatos mūsų šalyje, kaip ir kitose Bendrijos valstybėse, galioja tokios, kokios yra. Jų privalo laikytis tiek ūkininkai, tiek sertifikavimo tarnybos bei kitos su ekologiniu žemės ūkiu susijusios valdymo institucijos ar gamybos įmonės. ES šalys narės į savo nacionalinę teisę perkelia tuos dalykus, kuriuos spręsti jos įgaliotos.
Pavyzdžiui, ES reglamentas nurodo, kad ekologiniai laukai turi būti atskirti nuo taršos šaltinių tam tikru atstumu. O šalys narės gali pačios nustatyti, koks būtent atstumas turi būti įvairiais atvejais. Taigi Lietuvos ekologinio žemės ūkio taisyklėse bus tam tikrų korekcijų. Tuo tikslu parengtas žemės ūkio ministro įsakymo projektas, jis derinamas ir netrukus turėtų būti patvirtintas.
- Į ką šiemet turėtų atkreipti dėmesį ekologiškai ūkininkaujantieji bei norintieji pradėti tokią veiklą, kad nepadarytų klaidų ir ūkis būtų sertifikuotas?
- Pirmiausia siūlyčiau išsamiai perskaityti naująjį ET reglamentą arba dalyvauti ekologinio žemės ūkio mokymo kursuose, kurie bus organizuojami, o juose pristatomos naujosios taisyklės. Sertifikavimo įstaiga ūkininkams taip pat pateiks informaciją apie pasikeitusius reikalavimus. Kilus neaiškumų, reikėtų klausti ir ekologinio žemės ūkio konsultantų. Geriau iš anksto viską sužinoti ir pasistengti naujus reikalavimus įgyvendinti, negu vėliau sulaukti kontrolės įstaigos pastabų ar net sankcijų.
- Kokių pokyčių gali tikėtis ekologiškų produktų vartotojai?
- Ekologiškai pagaminti produktai dėl naujojo reglamento reikalavimų taikymo taps grynesni, o vartotojai galės nusipirkti aukštesnės nei iki šiol kokybės ekologiškų produktų.
Reikėtų pasakyti, kad nuo šių metų Lietuvoje panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, kuri, be kita ko, buvo taikoma ir ekologiškiems produktams. Vartotojai dėl to, matyt, pajus kainų pokytį - jos augs.
- Praėjusieji metai buvo pirmieji, kai po ilgalaikio augimo Lietuvoje sertifikuotų ekologinių ūkių skaičius nebedidėjo, net šiek tiek sumažėjo. Manoma, kad didžiausios įtakos tam turėjo sumažėjusi parama už ekologinius plotus. Kaip ekologinio žemės ūkio plėtrą paveiks nauji, galima teigti, griežtesni ET reglamento reikalavimai?
- Nemanau, kad dėl šiek tiek pakitusių sąlygų senieji ekologiniai ūkiai šios krypties atsisakytų. Be to, gaunantieji išmokas įsipareigoję nemažinti ir neatsisakyti ekologinės gamybos penkerius metus. Kita vertus, nebūčiau didelis optimistas, kalbėdamas apie staigų ekologinių ūkių skaičiaus augimą, matyt, to nebus. Žinoma, plotai ir ūkių skaičius turėtų šiek tiek didėti, bet ankstesnių metų šuolių nesitikima. Ko gero, dabar gamybos plėtra nėra pagrindinis tikslas, šiuos metus vadinčiau ekologiškų produktų kokybės gerinimo metais.
Jei bus realizuota Vyriausybės programa, kurioje aiškiai pasakoma, kad gamintojas turėtų būti arčiau vartotojų, išvengiant tarpininkų, tai prekyba ekologiškais produktais turguose, iš ūkių, mugėse turėtų suaktyvėti. Tai būtų palanku ir patiems ūkininkams, ir vartotojams, nes vieni galėtų geresnėmis kainomis parduoti, o kiti nusipirkti.