KT praėjusių metų pabaigoje priėmė nagrinėti prašymą išaiškinti kai
kurias Konstitucinio Teismo 1999 metų lapkričio 9 dienos nutarimo nuostatas,
susijusias su Seimo narių darbo sąlygomis.
1999 metų lapkričio 9 dienos nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos
metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu
kadencijos pradžioje.
KT taip pat teiks išaiškinimą, ar 2006 metų kovo 28 dienos nutarimo
nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės
nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė
padėtis <...> įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal
kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims
mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“ reiškia, kad valstybėje
susiklosčius itin sunkiai finansinei padėčiai galima nustatyti mažesnį Seimo
nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje.
Taip pat KT aiškins, ar KT nutarimo nuostatoje „Seimo kadencijos metu
įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario atlyginimas negu
kadencijos pradžioje“ vartojama sąvoka „Seimo nario atlyginimas“ apima ir
Seimo nario išlaidas, susijusias su jo parlamentine veikla.
Į KT, prašydamas pateikti išaiškinimus dėl minėtų nutarimų, kreipėsi
Seimo pirmininkas.
Seime buvo siūlymų mažinti praėjusios kadencijos pabaigoje pakeltus
parlamentarų atlyginimus, tačiau parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas
konstatavo, kad tokie siūlymai gali kirstis su Konstitucija.
Lapkričio pradžioje Seimas priėmė pataisas, kuriomis pakėlė
parlamentarams pareiginės algos koeficientus, taip padidindamas atlyginimus,
tačiau sumažino išlaidas parlamentinei veiklai.
Anksčiau Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius
mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei
veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gauna apie 11 tūkst. litų atlyginimą
neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai
siekia 3,8 tūkst. litų.