Tai po trečiadienį vykusio Vyriausybės pasitarimo, kuriame, be kitų,
aptarti ir Lietuvos užsienio politikos klausimai, žurnalistams sakė Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
„Mūsų nuomone, tai yra daugiau lenkų reikalas analizuoti savo įstatymą ir
jie tą jau supranta - jau buvo tam tikros neformalios diskusijos(...)
Diskusijoje išryškėjo tokia pozicija - mes manome, kad apibrėžiant Lenko
kortas gaunančių asmenų statusą turėjo būti padarytas skirtumas tarp buvusių
sovietinių respublikų ir tų valstybių, kurios sovietų 1940 metais buvo
okupuotos. Jei ta korta nenumatyta išduoti Vokietijoje gyvenančiai lenkų
mažumai, tai panašiai, manome, turėtų būti traktuojamos ir ES narės Baltijos
valstybės“, - sakė S.Šedbaras.
Anot jo, tokia Lietuvos pozicija turėtų būti išsakyta ir per kitą savaitę
įvyksiantį premjero Andriaus Kubiliaus vizitą į Varšuvą.
Diskusijos dėl Lenko kortos kilo po to, kai konservatorius parlamentaras
Gintaras Songaila Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) parašė skundą,
kuriame suabejojo, ar pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą į Seimą
išrinkti Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius turėdami Lenko kortą
kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą.
G.Songailos nuomone, tai gali prieštarauti Konstitucinio Teismo (KT) 1998
metų lapkričio 11 dienos nutarimui, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo,
pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su
užsienio valstybe.
Gavusi skundą, VRK pasiūlė prezidentui bei Seimui dėl Lenko kortos, kurią
turi du Seimo nariai, kreiptis į KT.
Seimo pirmininko Arūno Valinsko kabinete atsidūręs raštas buvo perduotas
Seimo Teisės departamentui, iš kur grįžo su atsakymu, jog matyti požymių,
kad Lenko korta - susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei. Tuomet raštas
perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui S.Šedbarui.
Šio nuomone, kreipimasis į KT dėl Lenko kortos neįmanomas, nes KT negali
nagrinėti kitos valstybės įstatymų, nebent prieš Seimo narius būtų pradėtas
apkaltos procesas.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos
Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio
valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši
korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl
Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur
pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai
dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip
Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali
gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą
geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi
pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir
savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti
lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių
buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką
užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią
veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris
mėnesius.