Likus porai valandų iki posėdžio pradžios KT sulaukė Seimo pirmininko
prašymo bylą dėl parlamentarų atlyginimų nagrinėti nedalyvaujant nei
parlamento vadovui, nei jo įgaliotam asmeniui. BNS žiniomis, jokių
argumentų, kodėl parlamento atstovai neatvyks į pačių prašymo išaiškinti
buvusį KT sprendimą svarstymą, nebuvo pateikta.
Šio išaiškinimo KT ėmėsi be eilės.
Į KT, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar galima mažinti tautos
išrinktųjų darbo užmokestį, kreipėsi pats Seimo pirmininkas.
KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas žurnalistams sakė nematantis didelės
problemos, kad viešame posėdyje nedalyvauja Seimo pirmininko atstovas,
tačiau atkreipė dėmesį, jog jo dalyvavimas galbūt būtų pagreitinęs
išaiškinimo priėmimą, nes KT teisėjams nėra aiškios kai kurios prašymo
formuluotės.
„Kai kurios formuluotės kelia teismui tam tikrų abejonių, mes kaip tik
norėjome ir turėjome viltį, kad sulauksime patikslinimų, ko jis prašo,
kokios apimties tie neaiškumai kyla, bet Seimo pirmininkas yra laisvas
žmogus, jis imunitetą turi, ir visa kita, mes nematome ypatingų problemų,
kad priėmė tokį sprendimą, jo teisė“, - žurnalistams sakė KT pirmininkas.
Pasak K.Lapinsko, Seimo pirmininko ar jo atstovo dalyvavimas „būtų
palengvinęs ir pagreitinęs išaiškinimo priėmimą, nes dabar yra nepakankamai
aiškių formuluočių, ir teisėjai tarpusavyje diskutuoja, ką tai galėtų
reikšti, kame slypi tas neaiškumas KT nutarimo formuluočių“.
Likus porai valandų iki posėdžio pradžios KT sulaukė Seimo pirmininko
prašymo bylą dėl parlamentarų atlyginimų nagrinėti nedalyvaujant nei
parlamento vadovui, nei jo įgaliotam asmeniui. Jokių argumentų, kodėl
parlamento atstovai neatvyks į pačių prašymo išaiškinti buvusį KT sprendimą
svarstymą, nebuvo pateikta.
Seimo pirmininko atstovės spaudai Indrės Viržintės teigimu, sprendimas
nedalyvauti bei atstovo nesiųsti priimtas, „nes yra pasirinkimo galimybė“.
Tačiau kodėl būtent toks sprendimas pasirinktas, atstovė spaudai BNS plačiau
neargumentavo.
Seimui mažinant atlyginimus valstybės tarnautojams buvo siūlymų mažinti
ir praėjusios kadencijos pabaigoje pakeltus parlamentarų atlyginimus, tačiau
parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstatavo, kad tokie siūlymai
gali kirstis su Konstitucija.
1999 metų lapkričio 9 dienos nutarime KT paskelbė, kad Seimo kadencijos
metu Seimo nario atlyginimas negali būti įstatymu nustatytas mažesnis negu
kadencijos pradžioje.
KT taip pat turi teikti išaiškinimą, ar 2006 metų kovo 28 dienos nutarimo
nuostata „kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės
nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė
padėtis <...> įstatymų leidėjas gali pakeisti teisinį reguliavimą, pagal
kurį nustatyti atlyginimai įvairiems asmenims, ir įtvirtinti tiems asmenims
mažiau palankų atlyginimų teisinį reguliavimą“ reiškia, kad valstybėje
susiklosčius itin sunkiai finansinei padėčiai galima nustatyti mažesnį Seimo
nario atlyginimą negu kadencijos pradžioje.
Taip pat KT prašoma paaiškinti, ar KT nutarimo nuostatoje „Seimo
kadencijos metu įstatymu negali būti nustatytas mažesnis Seimo nario
atlyginimas negu kadencijos pradžioje“ vartojama sąvoka „Seimo nario
atlyginimas“ apima ir Seimo nario išlaidas, susijusias su jo parlamentine
veikla.
Lapkričio pradžioje buvusios kadencijos Seimas priėmė pataisas, kuriomis
pakėlė parlamentarams pareiginės algos koeficientus, taip padidindamas
atlyginimus, tačiau sumažino išlaidas parlamentinei veiklai.
Anksčiau Seimo nariai gaudavo 4,6 tūkst. litų atlyginimą neatskaičius
mokesčių, dar apie 8,5 tūkst. sudarydavo išmokos už išlaidas parlamentinei
veiklai. Po pertvarkos Seimo nariai gauna apie 11 tūkst. litų atlyginimą
neatskaičius mokesčių, o sumažėjusi išmoka už išlaidas parlamentinei veiklai
siekia 3,8 tūkst. litų.