Praėjusius metus galima vadinti istoriniais – dar niekada nepriklausomoje Lietuvoje per metus nebuvo taip smarkiai sumažėjęs eismo įvykių, per juos žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius.
2008-aisiais Lietuvos keliuose žuvo beveik pustrečio šimto asmenų mažiau nei 2007-aisiais. 2100 mažiau sužalotųjų.
Ilgą laiką pagal žuvusiųjų avarijose skaičių Lietuva stabiliai buvo pirmojoje vietoje Europoje. Tuo tarpu 2008 metų pradžioje įsigaliojusios griežtesnės baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus daugelį privertė kelyje elgtis drausmingiau.
- Ar galima prognozuoti, kad šalies keliuose ir toliau mažės avarijų ir per jas nukentėjusių? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko Gintaro Aliksandravičiaus.
- Pernai, lyginant su 2007 metais, avarijų šalies keliuose įvyko net pusantro tūkstančio mažiau. Ir žuvusiųjų, ir sužeistųjų per jas taip pat labai smarkiai sumažėjo. Tačiau išlaikyti šį lygį bus nelengva.
Kaip ir pernai, daug dėmesio skirsime pėstiesiems, vadeliotojams ir dviratininkams. Ypač – kai eisme jie dalyvauja tamsiuoju paros metu.
Jeigu Seimas pritars mūsų siūlomoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, bauda už ėjimą ar važiavimą tamsoje be atšvaito sieks 100-200 litų. Šiuo metu ji yra 20-40 litų.
- Vadinasi, šiemet pėstieji ir vadeliotojai taps svarbiausiu jūsų taikiniu?
- Čia netinka žodis „taikinys“. Tiesiog mėginsime toliau mažinti avaringumą.
Prieš porą metų beveik niekas tamsoje nesegėdavo atšvaito, tai daryti buvo net gėda. Tačiau dabar situacija pasikeitė. Tai lėmė ir nuolat transliuojama socialinė reklama, ir policinės priemonės.
Anksčiau per metus pareigūnai už kelių eismo taisyklių pažeidimus nubausdavo apie tūkstantį pėsčiųjų. Pernai nubaudėme apie 25 tūkstančius pėsčiųjų. Daugumą – už tai, kad tamsoje buvo be šviesą atspindinčių elementų.
Iš viso 2008 metais Lietuvoje per įvairias įstaigas ir organizacijas nemokamai išdalyta apie pusantro milijono atšvaitų. Tai neabejotinai davė rezultatų.
Tačiau pėstieji, kurie sudaro apie trečdalį visų keliuose žuvusių asmenų, mums iki šiol yra galvos skausmas.
Pavyzdžiui, pernai spalio mėnuo, kai prasidėjo ankstyvos sutemos, buvo vienintelis mėnuo, kai žuvo daugiau žmonių nei užpernai tuo pat metu.
Tai iškalbingas faktas.
- Ar galima teigti, jog drastiškos priemonės – automobilio sulaikymas, konfiskavimas ir administracinis areštas – davė laukiamų rezultatų?
- Lazda perlenkta tikrai nebuvo. Tokios baudos – būtinos. Juk anksčiau tas, kuris turėjo pinigų, visą laiką galėjo važinėti girtas.
Nubaustas už lengvą girtumą, vairuotojas susimokėdavo 1000-1500 litų baudą ir toliau važinėdavo girtas.
Toks žmogus vėl nubaudžiamas, jis vėl sumoka baudą ir toliau girtas važiuoja.
Pasaka be galo. Dabar, kai už pakartotinį vairavimą neblaiviam gresia automobilio konfiskavimas, tokių drąsuolių pastebimai sumažėjo.
Administracinio arešto „malonumus“ jau išmėgino per 2,5 tūkstančio vairuotojų. Konfiskuota daugiau negu 600 transporto priemonių. Tai viena priežasčių, kodėl žuvusiųjų keliuose sumažėjo net 33 procentais.
Anksčiau visi trimituodavo, kad daugėjant automobilių šalyje avaringumo sumažinti faktiškai neįmanoma. Bet taip nėra. Pavyzdžiui, Slovėnijoje mašinų skaičius tūkstančiui gyventojų yra didesnis nei Lietuvoje, bet avarijų ten įvyksta mažiau.
- Kaip reaguoja vairuotojai, supratę, kad jų automobilis bus konfiskuojamas?
- Dažniausiai – keistai.
Pamatę, kad jų mašina keliama ant priekabos ir bus nuvežta į saugojimo aikštelę, daugelis veržiasi prie savo automobilio, lupa lauk magnetolą, griebia visus ten esančius daiktus arba iš pykčio tiesiog puola jo daužyti, spardyti, niokoti.
Žinoma, pasitaiko ir kitokių atvejų. Net 456 iš daugiau nei 600 pernai konfiskuotų automobilių priklausė ne juos vairavusiems. Tačiau šiuo atveju kenčia tas, kurio vardu mašina registruota.
Tik dešimtadalis konfiskuotų automobilių priklausė juridiniams asmenims, dauguma – fiziniams.
Tad savininkai turėtų susimąstyti prieš patikėdami automobilio raktelius kitam žmogui.
Nemažai transporto priemonių yra ne konfiskuojama, bet sulaikoma. Jos sulaikomos tol, kol dėl neblaivaus ją vairavusio asmens nuobaudos teismas priims nutartį.
Tai paprastai užtrunka vieną ar dvi savaites. Būtent tai sukelia daugiausia nepatogumų ir pykčio jų savininkams, mat už mašinos saugojimą aikštelėje tenka mokėti.
- Specialistai tikina, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius avarijose sumažėtų, jei keliuose važinėtų kuo daugiau naujų, modernių ir saugių automobilių.
Tačiau valdžia jų pirkti neskatina. Vienintelis jos rūpestis – kaip apmokestinti mašinas ir surinkti pinigų biudžeto skylėms lopyti.
- Aš, kaip pareigūnas, neturiu teisės komentuoti valdžios veiksmų. Tačiau akivaizdu, kad susidūrus naujam ir senam automobiliui avarijos padariniai jais važiavusiems skirtingi.
* * *
Avarijų mažėja
* 2007 metais Lietuvoje įvyko 6474 eismo įvykiai, per juos žuvo 739, sužeisti 8075 žmonės.
* Išankstiniais duomenimis, pernai šalyje įvyko apie 5000 eismo įvykių, per juos žuvo 497, sužeista apie 5970 žmonių.
* Europos Sąjunga avaringumo būklę keliuose vertina pagal toje šalyje milijonui gyventojų tenkantį žuvusiųjų skaičių. 2007 metais šis rodiklis Lietuvoje buvo 223, 2008 metais – 148.
* Panašūs skaičiai yra Latvijoje, Estijoje ir Airijoje. Tikslios Europos Sąjungos šalių avaringumo ataskaitos bus paskelbtos rugsėjo mėnesį.
* Daugiausia žmonių per avarijas Lietuvoje žuvo 1991 metais. 1 milijonui gyventojų – 322 žuvusieji.