2006-aisiais vokietis baigė lenktyniauti „Formulė 1”. Tačiau netrukus jis vėl sėdo prie vairo – pradėjo lakstyti kartingais, motociklais, mašinomis ir kitomis transporto priemonėmis, kurios suteikia greičio pojūtį.
- Ar jums trūksta adrenalino?
- Ne. Nebūtinai turiu pasiekti maksimalų greitį tam, kad gerai jausčiausi. Nesu priklausomas nuo posūkių ar lenkimų. Man patinka lenktyniauti tam, kad pajusčiau malonumą. „Formulėje 1” įsipareigojimai darkydavo mano laiką ir planus. Troškau laisvai tvarkyti savo gyvenimą.
- Taigi, išsikovojote neblogą laimikį?
- Taip, tikrai neblogai užsidirbau. Visi manęs klausia: kokie planai ateičiai? O ką aš žinau? Po šešiolikos metų lenktyniavimo aš nejaučiu jokios nostalgijos profesijai. O jei man reikia kažkokių pojūčių, tai susirandu juos. Aš nepasukau nuo beprotiško darbo į nieko neveikimo būseną – esu veiklus, keliauju po pasaulį, dalyvauju susitikimuose, turiu įsipareigojimų. Tačiau taip pat galiu mėgautis vakarais namuose, su šeima, penkiais šunimis ir draugais.
- Ir vis dėlto kas galėjo pagalvoti, jog taip ir bus?
- Gyvenimas yra vienas, reikia mokėti juo džiaugtis. Man patinka kompanija, nesu koks laukinis vienišius. O norint sužaisti futbolo rungtynes reikia draugų.
- O po rungtynių alus ir keptos bulvės prie židinio?
- Taip, priešais televizorių, su cigaru ir su šunimis greta. Aš nežiūriu „Simpsonų“, yra daug geresnių dalykų. Labiau mėgstu vokišką sporto kanalą DSF, jame galima pamatyti ir futbolą ir pokerį. Man patinka būti patriarchu arba kaubojumi.
Dievinu tą atmosferą – gamta, ramybė, arkliai. Atkimšti butelį, drauge pasidalyti malonumu yra didelė laimė.
Mano žmona Corinna norėtų išgelbėti pasaulį, ypač skriaudžiamus gyvūnus. Ji visada pasiruošusi imtis Nojaus arkos statybos. O aš verčiau sėdu prie lošimo stalo.
- Jūs lošiate kortomis su draugais?
- Taip, lošiame pokerį. Tačiau žaidžiame draugiškai. Daugiausia galima išlošti 40 eurų. Kartais užsisėdime net iki trijų nakties. Kitaip tariant, į laikrodį nežiūrime.
- Jeigu pralaimite, turbūt neturite problemų atsiskaityti.
- Kai pralaimiu, šiek tiek suirztu, bet iš tiesų su atsiskaitymais problemų aš neturiu. Pripažįstu, jog man niekas neįtinka su dovanomis. Artėjant mano keturiasdešimtajam gimtadieniui draugai skundėsi: viską turi, ko tau dar trūksta?
- Būtent - ko trūksta tokiam keturiasdešimtmečiui kaip M.Schumacheris?
- Na, juk nesu senas, gerai jaučiuosi. Gaila tik, jog šiek tiek žilsta plaukai, galbūt nusidažysiu juos. Jaučiuosi sėkmės žmogumi, esu viskuo patenkintas. Nelabai pakenčiu karštį, mėgstu labiau šiaurės kraštus, sniegą ir vienišą Norvegijos gamtą. Vos radęs laisvo laiko, lekiu žaisti futbolą, man jis be galo patinka, esu tikras viesulas!
Tarp kitko, į pasaulio futbolo čempionato finalą, kuris vyks Pietų Afrikos Respublikoje, pateksime mes - vokiečiai. Na, gerai jau gerai, finale žaisime prieš Italiją.
- O apie Maradonos Argentiną nepagalvojote?
- Turiu šiek tiek abejonių dėl Maradonos kaip trenerio darbo. Jis -žmogus, kuris troško kraštutinumų. Silpnybes sunku tramdyti, gali jas nuvyti toliau, tačiau jos nedingsta. Maradonos sugrįžimas būtų nuostabus įvykis sporto pasauliui, tačiau tada jau tikrai reikėtų tikėti stebuklais. Aš tuo abejoju, tačiau linkiu jam sėkmės. Ir tikrai suprantu.
- Ką suprantate?
- Žinau, kas tai yra krizė, silpnybės. Suprantu, kas yra nesėkmingas laikotarpis, užsidarantys fabrikai, pinigų stygius. Ir „Formulė 1” privalo būti atsargi – tuščios kišenės neskatina investicijų, tam tikri pasikeitimai įvyks bet kuriuo atveju. Taip pat ir pilotai turi būti atsargūs – jie iš prigimties egoistai.
Tas, kas lenktyniauja, negalvoja apie ekonomikos depresiją. Tuo metu, kai esi susitelkęs prie vairo, juk nepradėsi rautis sau plaukų, kad prieš tai buvusi karta buvo laimingesnė, nes ekonomika nešlubavo.
- Pilotas, turbūt, dažniau galvoja apie mirtį.
- Ir tie, kurie nelenktyniauja „Formulėje 1”, turėtų galvoti apie mirtį. 1994 metais Ayrtono Sennos mirtis buvo stiprus smūgis mano įsitikinimams. Mane tai sukrėtė, apėmė neviltis. Kaip įmanoma staiga pradingti, nebegalėti daugiau ištarti nė žodžio? Akimirksniu viskas ima ir baigiasi.
Prieš išvykdamas lenktyniauti turi sugebėti tai paaiškinti savo vaikams, šeimai. Po A.Sennos tragedijos nulėkiau rašyti testamento. Prieš šią nelaimę nebuvau apie tai net pagalvojęs. Mano darbe negalima dažnai mąstyti apie mirtį, kitaip – geriau vaikščioti pėsčiomis. O jei sugebi laimėti, tuomet atsipalaiduoji - pasisekimas yra geras vaistas, suteikiantis palengvėjimo jausmą.
- Jūs ir jūsų brolis Ralphas Imoloje dalyvavote lenktynėse netgi motinos mirties dieną.
- Tai buvo sunkus momentas, tačiau mano amatas turi tam tikrų prievolių. Reikia gerbti savo profesiją, nors kartais ir norėtųsi būti kažkur kitur. Jaučiausi nuliūdęs, tačiau tą kartą vairavau ramiai.
„Ferrari“ komandos draugai man padėjo – buvo nutarta išjungti mano radiją, buvau vienas su savimi. Sėdau už vairo ir laimėjau. Viskam -savas laikas, taip pat ir skausmui.
- Žadama, jog bus perpus sumažintas „Formulės 1” personalas, jog nuo 2010 metų nebebus galima pasipildyti degalų lenktynių metu.
- Visuomet buvo stengiamasi išsiaiškinti, ar svarbesnė - mašina, ar pilotas. Manau, svarbiausia yra šių komponentų lygsvara, kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį. Geriausias lenktynininkas negalėtų laimėti vairuodamas prastą mašiną.
- Ar jūs skaitote knygas?
- Ne. Niekuomet to nedariau. Neturiu laiko. Kartais pažiūriu kokį filmą, paskutinis, kurį mačiau buvo „21“. Tai istorija apie profesorių, kuris kartu su matematikos fakulteto studentų būriu nusiaubia Las Vegasą. Geras filmas.
- Lewisas Hamiltonas “nusiaubs” „Formulę 1”?
- Jis turi sugebėjimų, bet nežinau, ar jam pavyks. Esu įsitikinęs, jog rekordai yra reikalingi tam, kad juos pagerintų.
- L.Hamiltonas laikomas „išrinktuoju“, tačiau jis pats teigia, jog laimėti septynis kartus iš eilės pasaulio čempionatą kaip M.Shumacheris yra sunkoka.
- Sunku, tačiau nėra neįmanoma. Jis jaunas, gabus, tačiau sporte reikia turėti ir atkaklumo, pastovumo. Kiekvienas nugalėtojas yra vienintelis, sunku jį su kažkuo palyginti.
- „Ferrari“ sirgaliai iš Italijos labai daug tikisi iš Fernando Alonso.
- Sirgaliai visuomet pasiduoda emocijoms. Šiuo metu sporto pasaulyje Ispanija yra labai madinga. Pernai niekas nebūtų norėjęs pakeisti Kimį Raikkoneną į F.Alonso. Sezonų netikėtumai: praėjusį čempionatą „Ferrari“ laimėjo palyginti netikėtai, o šį nelaimėjo vos per plauką.
- „Formulėje 1“ jokiu būdu negalėtų dalyvauti moteris?
- Moteris vairuoti galėtų, kažkokių anatominių kliūčių nėra. Tikrai nemanau, jog moteris išsitėkštų į pirmą pasitaikiusią sieną. Italija turėjo tokių piločių kaip Lella Lombardi arba Giovanna Amati. Įmanoma tai įmanoma, tačiau...
- Tačiau?
- Tačiau „Formulė 1” yra tarsi piramidė, į ją patenki tik tuomet, kai pereini žemesnius etapus. Paprastai pradedama lenktyniauti kartingais, tuomet atsiranda troškimas pasiekti dar daugiau, įžengti į kitą atmosferą, į naują kultūrą. Atsiranda draugų ir priešų. Manau, jog vis tiek šis pasaulis yra per daug vyriškas ir taps dar vyriškesnis įsiplieskus ekonominei krizei. Nelabai įsivaizduoju kažkokių išimčių, ypač dabar, kai stinga pinigų. Automobilizmas daug kainuoja, tad manau, jog moteriai tai per daug brangus reikalas.
- Ar jums patinka vairuoti paprastame plente?
- Tvarkinguose Šveicarijos keliuose – taip. Nors mane dažnai stabdo.
- Prašo autografų?
- Ne, dažniau dėl greičio viršijimo. Moku baudas.
- O jeigu vairuoja jūsų žmona?
- Aš ramus, neplėšiu jai vairo iš rankų. Corinna yra puiki žmona, po 18 santuokos metų mes vis dar gerai sutariame, nors pasitaiko, jog kartais ir apsipykstame, tačiau ji vis tokia pat miela ir patraukli. Man patinka jos harmoningas pasaulis, ji - puiki motina ir tuo pat metu šiuolaikiška moteris.
- Kas iš jūsų gamina valgyti?
- Kartais aš, kai pasitaiko proga. Ypač spagečius ir padažus. Nesu jau toks nevykėlis, Corinna pasitiki manimi. O aš stengiuosi.
- Turbūt, kitaip ir negalėtų būti.
- Aš rūpinuosi smulkmenomis. Seku patiekalų virimo laiką, stengiuosi nepervirti spagečių, pjaustau svogūnus, morkas. O mėsą gamina Corinna.
- Ar jus nustebino Baracko Obamos pergalė Amerikoje?
- Jei atsakyčiau “taip”, atrodytų, jog aš abejoju, kad juodaodis gali įžengti į Baltuosius rūmus. Tad, manau, jog tai yra maloni staigmena, B.Obama turi gerą įvaizdį, jis jaunas ir gali nuveikti daug gerų darbų.
- O ką manote apie Davido Beckhamo perėjimą į Milano “Milan” komandą?
- Jis profesionalas, argi ne? D.Beckhamas pateko į puikiai žaidžiančią komandą.
- Ar sekėte olimpiadą Pekine?
- Nelabai, galbūt tik futbolą.
- Jums lieka lenktynės su Valentino Rossi (pasaulio motociklų sporto čempionas - vert.)...
- Perduokite Valentino, kad aš jo laukiu. Tegu tik jis man pasako, kur ir kada. Esu visada pasirengęs nuspausti greičio pedalą.