Pieno supirkimo kainos krito perpus. Į pieno fermą sukišti milijonai. Ūkininkui Danieliui Gražiui reikėtų griebtis už galvos, bet jis pasirašė ES paramos sutartį.
Paskutinis metų rytmetys. Šalveno. Bet ne todėl D.Gražio ūkis (Šiupienių k., Giedraičių sen., Molėtų r.) skendėjo tirštame tarsi avių vilna baltume.
Nepaisydami to, kad vakare jau Naujųjų metų sutiktuvės, Aidas su Mariumi plušėjo ant siloso krūvos. Sukosi įkaitę, kaito ir suslėgtas pašaras, garavo it ugnikalnis.
Galima pavydėti šiems ūkininkams darbštumo.
D.Gražio ūkyje dirba visa šeima: 54 metų tėvas Danielius, tiek pat metų turinti mama Vidutė, 32 metų sūnus Aidas ir marti Rasa, 27 metų duktė Sandra ir žentas Marius Vainorius.
Jaunoji Gražių karta baigusi aukštuosius mokslus, bet nė vienas nesibodi juodžiausio darbo. Tačiau jei ne ES parama, kažin ar jie išsilaikytų.
130 ha D.Gražio šeimos ūkis yra nederlingose Molėtų žemėse, todėl ūkininkui mokamos kompensacijos. Per metus – maždaug 80 tūkst. litų.
Ūkis specializuojasi pienininkystėje. Šiuo metu jame 75 karvės melžiamos, 30 – Šarolė veislės mėsiniai galvijai.
Ūkininkas D.Gražys dalyvavo ankstesnėje Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonėje „Standartų laikymasis“.
Pagal Pieno direktyvą fermoje jis įrengė melžimo aikštelę, įsigijo naują pieno aušinimo įrangą. Pagal šios priemonės Nitratų direktyvą pastatė skysto mėšlo rezervuarą, įsigijo kitos įrangos.
Iš viso pagal šią priemonę pieno ūkiui teko per 250 tūkst. litų paramos.
D.Gražio ūkis dalyvauja ir naujosios Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonėje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Praėjusių metų rugpjūtį D.Gražys pasirašė paramos sutartį, kurioje numatoma 321 tūkst. litų parama.
Reikia ir savų pinigų
„Visas projektas su PVM kainavo beveik 800 tūkst. litų“, – skaičiavo Sandra GražytėVainorienė. Jai, baigusiai Vilniaus universitetą, šeimos ūkyje patikėtos apskaitininko pareigos.
Pagal investicines KPP priemones projektas pradedamas įgyvendinti už savus pinigus.
Pasirašius paramos sutartį ir nustatytais terminais teikiant mokėjimo prašymus, galima tikėtis atgauti dalį investuotų pinigų.
Pagal KPP priemonę „Žemės ūkio modernizavimas“ ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse kompensuojama iki 50 proc. projekto išlaidų.
Gražiai – vieni pirmųjų ir vieni didžiausių Molėtų rajono ūkininkų, tačiau savų pinigų ūkiui modernizuoti neturėjo. „Skolinomės iš banko“, – neslėpė Sandra.
Paskolos sutartis ji pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Konsultavo NMA specialistai
Projektą ūkininkai vykdė laikydamiesi taisyklių. „Pavyzdžiui, pirkdami techniką žiūrėjome, ar yra tokia nurodyta normatyviniuose įkainiuose. Jeigu yra, pirkome ten nurodytomis kainomis. Jeigu nėra, organizavome apklausas“, – pasakojo apskaitininkė Sandra.
Apklausos rezultatus Sandra pateikdavo NMA specialistams. Gavusi jų pritarimą, galėdavo drąsiai vykdyti pirkimus.
„Mums labai daug padėjo NMA specialistai“, – tvirtino ji. „Net šventadieniais jie mums skambindavo“, – dukteriai atitarė ūkininkas D.Gražys.
Projektas baigiamas
Šiandien D.Gražio projektas jau baigiamas. „Padidinome melžimo aikštelę, įsigijome siloso priekabą, naują traktorių, pašarų dalintuvą, krautuvą, mėšlo šalinimo įrangą, pašarų bokštą, ganyklų akėčias“, – vardijo pirkinius Sandra.
Trūksta tik kilimėlių guoliavietėms. „Vėluoja tiekėjai“, – paaiškino ūkininkai. Tačiau dėl to parama nenukentės. Dar prieš pasirašydama jos sutartį, Sandra numatė tris mokėjimo prašymų teikimus ir NMA pateikė jų pateikimo grafiką.
„Du mokėjimo prašymus jau pateikėme. Trečiąjį turime teikti gegužę, tad laiko dar yra“, – neskubėjo ūkininkė.
Pagal pirmąjį mokėjimo prašymą, parama D.Gražio ūkį turėtų pasiekti jau šiomis dienomis. „Jeigu būtume teikę tiktai vieną prašymą, paramos būtume sulaukę tik įsigiję paskutinį pirkinį – kilimėlius. O palūkanos tai kapsi“, – džiaugėsi neapsirikusi D.Gražio ūkio apskaitininkė.
Sudėti milijonai
Kada šios investicijos atsipirks? „Lengviau būtų apskaičiuoti, kada atiduosime skolas“, – nesiėmė prognozuoti Sandra.
Kai buvo rengiamas verslo planas, taigi prieš gerą pusmetį, pieno supirkimo kainos siekė litą už kilogramą. Dabar – tiktai 56 centus.
„Jeigu ne išmokos, parama, nežinau, kaip esant tokioms kainoms išsilaikytume“, – abejojo ūkio šeimininkė V.Gražienė.
Ji neslepia, kad jei ne vaikai, sugrįžę į ūkį, jiedu su tėvu nebūtų taip plėtęsi ir tiek investavę. Dabar į pieno fermą sudėti milijonai. Gaila būtų bankrutuoti.
ES parama darbščiai ūkininkų šeimai šį sunkmetį – gelbėjimo ratas.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.