Išlipdavo vyrai neperšlampamais rūbais ir avalyne, ėjo grupelėmis nuo vieno prie kito eketes užtūpusio vietinio žvejo ir nesiderėdami pirko gyvą masalą. Nors gyva žuvelė šiuo metu yra draudžiama naudoti, bet vyrai perka ir pasislėpę mauna ant kablių, viliodami upėse lydekas ar vėgėles. Nepaiso, kad jų žūklė dėl neršto dar uždrausta.
„Aš savo sužvejotą saują štai namo nešiuosi, katiną pašersiu, niekam nepardavinėsiu“, - šypsosi 40 metų poledinės žūklės pomėgiui laisvalaikį atiduodantis šilutiškis Valentinas. „Beveik tiek metų ir aš žvejoju“, - sako Viktoras, išgręžęs užutekyje keletą ekečių. Bet ir jam prastai šiandien kibo.
Šilutiškis laivybos inspektorius Rimas sako girdėjęs žvejų pokalbius, kad pernai gyva raudė uoste kainavo 50 centų, o šiemet – jau litą. Bet įsitikinti, ar tai tiesa, neteko – meškeriotojai neišsidavė uždarbiaujantys.
„Vakar ir šiandien ryte buvo antplūdis žvejų, pritrūkome uodo trūklio lervų, nes iš po storo ledo jų su dugno dumblu pasemti sunku. Bet meškeriotojai pirko musės lervas, sliekus, blizgutes, avižėles, prekyba sekėsi puikiai“ - džiaugiasi Šilutės Lietuvininkų gatvėje įsikūrusios zooprekių parduotuvės šeimininkė Vida.
Neblogiau pardavinėti sekėsi ir parduotuvei „Romadai“ Turgaus aikštėje. Pakeliui į Minijos senvagę ar Ventės ragą čia stabtelėjo ir būtinomis priemonėmis apsirūpino keli šimtai nuo Tauragės, Jurbarko, Šilalės pusės atvykusių žvejų. Jų rytą susidarė net eilė lauke.
Labiausiai savaitgalį buvo apgulta Minija. Poledinės žūklės mėgėjai traukė virtinėmis, laimikiais nesiskundė ir džiaugėsi, kad Nemuno deltos regioniniame parke neliko licencijų. Kuršių mariose, jau pažliugusiose vandeniu, žvejų buvo žymiai mažiau. Į ešerių laikymosi vietas nuo Ventės rago vyrai slidžiu ledu kulniavo po 6-7 kilometrus. Laimikiai buvo kuklūs.
Ventės rage ir Minijoje ne tik su ledo kirtikliais besisukiojantys pramogautojai savaitgalį galėjo pasigrožėti gamta. Sniego vėpūtiniai susmego, o paukščiai tebegieda. Svilikai kapoja erškėtrožes, kurapkos gliaudo kiečių sėklynus. O trys gandrai goglinėja ant ornitologinės stoties stogo. Prieš naktį jie stumdosi dėl vietos gandralizdyje prie ornitologo Vytauto Jusio namų. Sutupia ir šildo vieni kitiems šonus. Šeimininkas numeta kąsnį kitą, o štai pilkasis garnys prie užšalusios Minijos pats tyko ir dar pagauna pelių. Jos ir gelbsti nuo bado.