Meilė – tobulumo raištis! Raištis, surišantis vienas kitą pamilusius žmones į artumos palaimą! Palaima, surišanti mylinčius į bendrą gyvenimą! Bendras gyvenimas ... užbaigiantis palaimą ir ... nutraukiantis visus ryšius. Ar ne taip?
Kaip tik vakar su bičiuliais kalbėjomės apie meilę ir darną šeimoje. Vienas jų papasakojo savo istoriją: apie nuostabų namą, tris vaikus, aistringai vienas kitą mylinčius žmones; o po to – vienatvę, išdraskytus ir parduotus nekilnojamus turtus, pasidalintus kilnojamus vaikus, taip pat skausmą ir pasimetimą. O po to apie naujos meilės paieškas, apie naujus nuotykius, apie naujas svajones. Bičiulis man pasakojo apie didelę meilę ir jos laikinumą. Jis mokė mane savo karčia patirtimi. O aš jo klausiausi savo naivia nepatirtimi.
Ir mane labiausiai stebino žmogaus noras svajoti. O ką gi daryti? Juk vėl ir vėl norisi džiaugtis palaimą teikiančiu meilės ryšiu. Ar ne taip?
Po to aš jam pasakojau. Ne, nepamokslavau. Tiesiog atpasakojau vieną filmo, kuris man tiesiog labai patiko, siužetą. Taigi filmas yra apie anglo knygininko ir amerikietės aktorės meilės istoriją. Ji užbėgo į jo knygyną ir įkrito į jo akį. Po to jis atsitiktinai apipylė ją gatvėje kažkokiu skystalu. Po to jie truputį draugavo; po to įsimaišė kažkoks lepšis boyfriend‘as iš Amerikos. Tačiau jiedu neišsiskyrė, ir amerikietiška žvaigždė vėl pasirodė nuobodžioje brito kasdienybėje. Po to viską sumaišė žvaigždės karjera, ir mergina su plačia šypsena vėl paliko britą.
Tačiau ji sugrįžo. Jis pas ją atėjo į filmavimo aikštelę; bet, nugirdęs dialogą su kitu aktoriumi apie „ryšius“ ir, nesupratęs, kad tai buvo tik filmavimo scena, vėl nutraukė su ja lūkestingą ryšį. Ir tuomet ji pati atėjo pas jį į jo nuobodžią knyginę kasdienybę. Kukliai paprastai mergaitiškai mėlynai apsirėdžiusi. Kaip angelas. Ji prašė jo nebenutrūkstamo ryšio. Tačiau jis ja nepatikėjo. Jis galvojo, kad čia tik aktorės svajingas meistriškumas, o ne ryšio tikrovė. Ir tuomet ji išėjo.
Tačiau ryšys, matyt, jau nebetrūkinėjo. Ir jis, suvokęs savo, tariamai „įžvalgaus“, sprendimo klaidą, pasileido ieškoti trūkstamo ryšio. Ir surado. Amerikietiška žvaigždė, pasirodo, nebuvo tik svajonė. Žvaigždė nusileido į jo gyvenimą ir pasiliko kaip paprasta su savo mylimu „knyginiu“ vyru vaikučius auginanti moteris. Happy end‘as? Taip. Susitvėrė ilgalaikis meilės ryšys.
Ir čia mano bičiulis pradėjo ašaroti. Matyt, jis vis dar svajoja apie žvaigždę, apie angelą, kuris ateitų ir perkeistų jo kasdienybę tobulu palaimingos meilės ryšiu.
Bet ar yra pasaulyje toks angelas? Vieną sūrią ašarėlę prarijęs bičiulis, atrodo, sugrįžo į savo nuobodžią realybę. Jis nebetiki tokia palaima. Nes jis žino, kad meilės svajos pabaiga yra santykių griuvėsiai.
Bet kita iš viltingo lūkesčio ištryškusi ašara vis dar švietė ant bičiulio skruosto. Tada jam papasakojau apie „vinculum perfectionis“ – „tobulumo ryšį“, t.y. meilę pagal Apreiškimą.
Apreiškimas dovanoja Dievą, kuris yra tobulas, nes šventas. Taigi tobulas ryšys tegali būti tik šventas ryšys. Ne svajos susikurtas „angelas“, bet žmonių santykiuose įkūnytos malonės šventumas garantuoja tobulumą ir palaimą žmonių tarpusavio santykiuose. Vyro ir moters ryšyje šis šventas santykis įvyksta per Santuokos sakramento kasdienę praktiką.
Mano bičiulis nieko negirdėjo apie Santuokos sakramento šventimą kasdienybėje. Jis negirdėjo apie meilę kaip paaukotą savęs kitam dovaną. Jis tegirdėjo apie šliūbą, kuris „imamas“, kad nebūtų nepatogu prieš gimines. Tačiau jis niekada nepažino šventojo ryšio su savo anuomet mylima moterimi palaimos. Jie tebuvo vienas kitam pasitenkinimo aruodai, kuriuos tik vadino meilės vardu. Išsėmė vienas kitą ir išsiskyrė. Ir išsidraskė.
Viskas praeina, tik Dievas ir tie žmonių - kurie įžengė į Jo Šventosios šeimos namus - ryšiai nepraeina.
„Vieno dalyko prašiau iš Viešpaties, šito dalyko reikalausiu – kad apsigyvenčiau Viešpaties namuose visoms savo gyvenimo dienoms. V. Palaiminti, kurie gyvena tavo namuose, Viešpatie; jie per amžių amžius tave šlovins“ (Ps. 26, 4; Ps. 83, 5, Gradualo giesmė)
Šiame straipsnyje komentuojami skaitiniai ir maldos yra paiimti iš šventojo Pijaus V 1570m. paskelbto ir palaimintojo Jono XXIII 1962m. atnaujinto Mišiolo.
***
Vilniuje Šv. Mišios pagal Romos ritualo ypatingąją (tradicinę) formą yra aukojamos sekmadieniais 10 valandą šv.Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).