Vilnius vos netapo šilumos kainų rekordininku. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys praėjusią savaitę teigė manąs, kad sostinės gyventojams šį sezoną šiluma nebrangs. „Litesko“ valdoma „Vilniaus energija“ prašė jau nuo vasario padidinti šilumos tarifą nuo 22,56 ct už vieną kWh iki 34,09 ct.
Jei šilumos tiekėjų įgeidžiai būtų buvę patenkinti, vilniečiams šiluma būtų buvusi brangiausia visoje Lietuvoje.
Panašiai jau dabar moka Prienų, Anykščių, Akmenės rajonų gyventojai. Brangiausios šilumos miestų dešimtuke — Skuodas, Trakai, Joniškis, Marijampolė, Druskininkai, Neringa ir Ukmergė. Šių miestų gyventojai su pavydu žiūri į tauragiškius ar mažeikiškius, kurių sąskaitos už šildymą gerokai mažesnės, jau nekalbant apie Visagino ar Elektrėnų vartotojus, už šiltus radiatorius mokančius tik simboliškai.
„Ekstra“ domėjosi, kodėl kai kurių savivaldybių gyventojams šilumos kainos yra tokios aukštos, palyginti su kitų rajonų vartotojais.
Norėtų nutraukti sutartis
Kas bendra tarp miestų, patekusių į brangiausios šilumos dešimtuką? Net septynių savivaldybių šilumos ūkį jau kelerius metus nuomojasi privačios bendrovės.
Prienų, Akmenės, Trakų ir Ukmergės šilumos ūkis išnuomotas privačiai bendrovei Energijos taupymo centrui („E-energija“).
Marijampolėje ir Druskininkuose šeimininkauja vilniečiams pažįstama „Litesko“. O Joniškio šilumos ūkio akcijas turi suomių „Fortum Heat Lietuva“.
Į dešimtuką įsiskverbė tik trys miestai, kurie šildosi savarankiškai. Tačiau anykštėnus smaugia milžiniška skola, Skuodas naudojo brangų mazutą, o Neringos likimą lemia geografiniai motyvai.
Labiausiai nepatenkinti miestų, kurių šilumos ūkis yra išnuomotas, vadovai. Kai kurie skaičiuoja dienas iki sutarčių pabaigos.
„Aišku, jų tikslas — parduoti kuo daugiau šilumos, o gyventojai jau nebeišgali apmokėti milžiniškų sąskaitų. Jie nori dar labiau didinti investicijas, kurias, žinoma, turės padengti vartotojai“, — „Ekstrai“ atvirai dėstė Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas, paklaustas, kodėl šio nedidelio miesto gyventojai už šilumą moka brangiausiai šalyje.
Prienai puikuojasi pirmojoje šilumos kainų sąrašo vietoje. Ko gero, ne visi miesto gyventojai žino, kad jie už šilumą moka dvigubai brangiau nei, pavyzdžiui, širvintiškiai. Netgi netoli Prienų esančio Kauno gyventojai už kiekvieną kilovatvalandę moka 10 centų mažiau. Prienų rajono meras neslėpė, kad sutartis su Energijos taupymo centru miestui yra nepalanki. „Liko dar 7 metai“, — atsiduso A.Vaicekauskas.
Energijos taupymo centras Prienų šilumos ūkį 15 metų išsinuomojo 2000 m. Pasirašius sutartį miestiečiams iškart buvo šiek tiek sumažinta kaina. Žadėta, kad modernizavus ūkį kainos liks stabilios, išskyrus dujų kainos įtaką. Tačiau greitai prieniškiai suprato, kad privatus šeimininkas neketina rūpintis, kaip sumažinti kainas.
„Neslėpsiu — mūsų santykiai su Energijos taupymo centru įtempti, tenka ir bylinėtis, nes kainų apskaičiavime radome klaidų. Mes iš jų naudos mažai turime — už nuomą gauname labai mažai, o nuo kitų mokesčių dažnai net atleidžiame — kad tik nebrangintų šilumos“, — pasakojo Prienų rajono meras.
Baudos — į šilumos kainą
Energijos taupymo centras nuomojasi ir Akmenės rajono šilumos ūkį. Šios savivaldybės gyventojai — trečiojoje vietoje pagal gaunamų sąskaitų dydį, o nedarbas čia — vienas didžiausių.
„Mes taip pat bylinėjomės su Energijos taupymo centru, — kolegos iš Prienų žodžius atkartojo Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Pasak jo, aukšta šildymo kaina susidarė todėl, kad šilumos tiekėjai su dujininkais buvo pasirašę sutartį, pagal kurią pasižadėjo nupirkti tam tikrą kiekį dujų.
„Tačiau žiema buvo šilta, gyventojai prisuko radiatorius, dujos liko neišnaudotos. Todėl užgriuvo didelės baudos, kurias turėjo sumokėti miesto gyventojai“, — didelių sąskaitų priežastį paaiškino V.Mitrofanovas.
Akmenės rajono vadovas dar minėjo ir teismų išlaidas, kurios taip pat paprastai būna įskaičiuojamos į šilumos kainą.
„Žinoma, mūsų šilumos ūkis — vienas moderniausių Lietuvoje. Prieš investuojant mums žadėta, kad modernizavimas sumažins šilumos kainas, tačiau vartotojai to nepajuto. Tapome privačios bendrovės įkaitais, nes negalime nutraukti sutarties“, — piktinosi V.Mitrofanovas.
Pasak jo, į miesto šilumos ūkį investuota 18 mln. litų, tačiau Energijos taupymo centras atleistas nuo žemės mokesčio, o už nuomą moka tik simboliškai.
„Jei mes nors šiek tiek pakeltume nuomos kainą ar kitus mokesčius Energijos taupymo centrui, viskas gultų ant šilumos vartotojų pečių. Mums taip ir buvo pasakyta“, — santykius su šilumos ūkio nuomotojais atskleidė Akmenės rajono meras.
Trakų bei Ukmergės gyventojai šildymo kainomis taip pat nėra patenkinti. Šių savivaldybių šilumos ūkį irgi nuomojasi jau minėtas Energijos taupymo centras, o pagal šilumos kainas šie miestai taip pat patenka į brangiausių dešimtuką.
„Tokią sutartį galėjo pasirašyti tik girtas indėnas. Išsiblaivęs jis turėtų reikalauti, kad jo išdavikiška sutartis būtų panaikinta. Tačiau tai nebuvo padaryta, tad dabar mus, ukmergiškius, šilumininkai maudo kaip tik išmano. Net mums pateikia neteisingus apskaitos duomenis, įrodinėja, kad dirba nuostolingai, nors turime duomenų apie didžiulį jų gaunamą pelną“, — sutartimi su Energijos taupymo centru spaudoje neseniai piktinosi Ukmergės rajono meras Algirdas Kopūstas.
Niekada nepatenkinti kainomis
Kai 2000—2001 m. buvo skelbiami šilumos ūkių nuomos konkursai, viena sąlygų — šilumos kaina vartotojams. Pagal tai ir buvo išrinkti nugalėtojai. Tačiau praėjus 8 metams, gyventojams tenka mokėti brangiau nei kitur. Energijos taupymo centro generalinis direktorius Virginijus Strioga, su „Ekstra“ kalbėjosi lakoniškai.
„Šilumos kainas lemia daug priežasčių. Pavyzdžiui, vieni kainas pakėlė anksčiau, kiti vėliau. Todėl ir susidaro toks skirtumas. Tai — viena iš 10 priežasčių. Be to, kiekvieno miesto specifika yra vis kitokia“, — sakė V.Strioga, paklaustas, kodėl jų šilumos ūkiai pasižymi brangiausia energija.
Pasak jo, nei eiliniai miestiečiai, nei merai niekada nebus patenkinti šilumos kainomis. „Jeigu ji tekainuotų 15 centų už kWh, reikalautų piginti iki 10. Įtampa kyla ne dėl to“, — tikino verslininkas. O gal tokios didelės šilumos kainos laikosi dėl praeityje padarytų didžiulių investicijų, kurios gula ant vartotojų pečių? „Investicijos nebūtinai pakelia kainą. Gali net ir sumažinti“, — trumpai pakomentavo Energijos taupymo centro vadovas.
„Litesko“ kainos įvarė šoką
Brangininkų dešimtuke atsidūrė ir Marijampolė bei Druskininkai. Šių miestų šilumos ūkius valdo bendrovė „Litesko“, kuriai už šildymą moka ir vilniečiai.
Tiek suvalkiečiai, tiek dzūkai ne kartą buvo iškasę karo kirvį „Litesko“. Dideliais šilumos įkainiais nepatenkinti marijampoliečiai šią vasarą net pasamdė nepriklausomą energetikos ekspertą, kad šis įvertintų šilumos kainų pagrįstumą. O miesto valdžia dėl to net nusikėlė atostogas.
Šiluma marijampoliečiams pernai pabrango 53 proc.
Net 59 proc. pernai pabrangusi šiluma druskininkiečiams taip pat įvarė šoką. Mat, pasirodo, tai buvo didžiausias kainos šuolis Lietuvoje.
Druskininkai iki šiol šildosi dujomis. Prieš kelerius metus buvo kilusi idėja kurorte statyti biokuro katilą. „Litesko“ buvo įpareigota pateikti skaičiavimus, kiek, pastačius jį, sumažėtų šilumos kaina vartotojams. Tačiau tokių duomenų savivaldybė taip ir nesulaukė.
„Litesko“ elgiasi negražiai. Per dvejus metus jie taip ir nesugebėjo pateikti skaičiavimų. Jei būtų pastatytas biokuro katilas, šildymas atpigtų.
Nors čia yra dar viena problema — penkeriems metams nustatyta bazinė kaina, kuri negali kisti, nepriklausomai nuo kuro rūšies. Tai — absurdas“, — piktinosi Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Druskininkų savivaldybė padavė į teismą Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją. „Mes apskaičiavome, kad kaina turėjo didėti 33 proc., o ne 59“, — minėjo R.Malinauskas.
Dujų kainų įkaitai
Didžiausią šilumos brangimą pajunta miestų, kuriuose šilumai naudojamos tik dujos, gyventojai.
Jei laiku buvo pastatyti biokuro katilai, sąskaitos gyventojų nešokiruoja.
2000-aisiais keturių šalies savivaldybių šilumos ūkį išsinuomojęs Energijos taupymo centras šilumai gaminti irgi naudoja dujas, kurios brangsta.
„Energijos taupymo centras nesuinteresuotas biokuro naudojimu, nes transportuoti ir naudoti dujas — lengviausia.
Labiausiai išlošė tos savivaldybės, kurios pasistatė biokuro katilus už savo lėšas“, — įsitikinęs Akmenės rajono vadovas V.Mitrofanovas.
Tauragės, Mažeikių, Molėtų gyventojai turėtų būti dėkingi šilumos ūkio tvarkytojams. Jų būstus visiškai ar iš dalies šildo biokuru gaminama energija. Todėl šių miestų gyventojai už šilumą moka kone dvigubai mažiau nei prieniškiai.
Be to, mažiausių kainų dešimtuke nėra nė vieno miesto, kurio šilumos ūkį valdytų privati bendrovė. O gal tai tik atsitiktinumas?
„Čia nieko keista. Savivaldybės stengiasi išlaikyti kuo mažesnes kainas. Vartotojams nereikia mokėti miesto prisiimtų paskolų, be to, gaunamas pelnas skiriamas šilumos kainai dengti“, — „Ekstrai“ sakė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos skyriaus vedėjas Antanas Katinas.
Jis pateikė pavyzdį iš Utenos, kur gautą pelną savivaldybė paskyrė šilumos kainai kompensuoti. Todėl uteniškiai moka sąlygiškai mažai.
„O privatininkai pelną pasiima. Savivaldybės, mano požiūriu, turėtų stengtis išlaikyti šilumos ūkį savo rankose, jei nenori, kad miestiečiai gautų milžiniškas sąskaitas“, — tvirtino A.Katinas.
Mažiausiai moka visaginiečiai — juos pusdykiai šildo pašonėje stovinti atominė elektrinė. Apsimoka gyventi ir Elektrėnuose, čia sąskaitos už šildymą daugiau nei du kartus menkesnės nei Vilniuje.
Šilumos kainos Lietuvos savivaldybėse ct/kWh (be PVM)
1. Prienai 33,53 2. Anykščiai 31,59 3. Akmenės rajonas 31,14 4. Skuodas 30,06 5. Trakai 29,63 6. Joniškis 29,44 7. Marijampolė 28,33 8. Druskininkai 27,98 9. Neringa 27,85 10. Ukmergė 27,82 11. Palanga 27,52 12. Vilkaviškis 27,46 13. Biržai 27,45 14. Kazlų Rūda 27,42 15. Telšiai 27,02 16. Šalčininkai 26,56 17. Pakruojis 26 18. Alytus 25,73 19. Šiauliai 25,73 20. Kaišiadorys 25,69 21. Plungė 24,87 22. Birštonas 24,47 23. Radviliškis 24,27 24. Švenčionys 24,21 25. Kaunas 23,97 26. Šakiai 23,76 27. Raseiniai 23,62 28. Varėna 23,09 29. Lazdijai 23,01 30. Vilnius 22,56 31. Kelmė 22,50 32. Kretinga 22,31 33. Panevėžys 22,30 34. Vilniaus rajonas 21,20 35. Šilalė 21,06 36. Jonava 20,72 37. Klaipėda 20,57 38. Šilutė 20,36 39. Utena 20,13 40. Kalvarija 19,72 41. Tauragė 19,37 42. Mažeikiai 19,30 43. Rietavas 19,20 44. Molėtai 18,32 45. Rokiškis 18,17 46. Širvintos 17,34 47. Ignalina 14,61 48. Elektrėnai 11,32 49. Visaginas 4,62Šaltinis: Energetikos agentūra prie Ūkio ministerijos.